Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį pareiškė, kad šalis yra pasirengusi imtis lyderės vaidmens užtikrinant Europos saugumą, ir pažadėjo šalies kariuomenę paversti „geriausiai aprūpinta“ žemyne.
Pripažindamas Vladimiro Putino Rusiją „didžiausia grėsme“ NATO, O. Scholzas teigė, kad Europa turi būti pasirengusi atremti šį iššūkį.
„Sakome labai aiškiai: Vokietija yra pasirengusi imtis vadovaujamos atsakomybės dėl mūsų žemyno saugumo“, – pabrėžė kancleris.
„Mūsų, kaip daugiausiai gyventojų, didžiausią ekonominę galią turinčios, žemyno viduryje esančios šalies, kariuomenė privalo tapti įprastinės gynybos Europoje kertiniu akmeniu, geriausiai aprūpintomis pajėgomis Europoje“, – sakė jis.
Dviejų pasaulinių karų šešėlio persekiota Vokietija visada lengvai ir tyliai žingsniavo pasaulio arenoje, kai reikėjo spręsti konfliktus ir karinius klausimus.
O. Scholzas teigė, kad Vokietijos kariuomenė per ilgai užsiiminėjo tokiomis funkcijomis kaip „gręžinių gręžimas, humanitarinės pagalbos teikimas, potvynių stabdymas, taip pat pagalba su skiepais per pandemiją“.
„Bet tai nėra jūsų pagrindinė misija“, – sakė jis. – Pagrindinė Bundesvero užduotis yra laisvės gynimas Europoje.“
Rusijos invazija į Ukrainą paskatino O. Scholzo vyriausybę atsisakyti ilgai vykdyto gynybos ir užsienio politikos kurso.
Pripažindamas, kad kariuomenės „pajėgumų spragos“ yra „didžiulės“, kancleris pažadėjo jas greitai pašalinti.
Rusijos kariams įžengus į Ukrainą, O. Scholzas paskelbė apie 100 mlrd. eurų fondą, skirtą Vokietijos kariuomenės gynybai sustiprinti ir kompensuoti dešimtmečius trukusį nuolatinį finansavimo trūkumą.
„Daugiau ar mažiau nuogas“
Nuo to laiko specialus Bundesvero fondas buvo įtrauktas į Vokietijos konstituciją.
Didžiausia Europos ekonomika taip pat padidins karines išlaidas iki dviejų procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) po ištisus metus trukusio investicijų trūkumo, papiktinusio NATO partnerius.
Vokietijos sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas tą dieną, kai V. Putinas įsakė įvesti savo karius į Ukrainą, atskleidė niūrią Bundesvero būklę.
A. Maisas pabrėžė, kad kariuomenės „galimybės“ paremti NATO yra „labai ribotos“. Bundesveras „yra daugiau ar mažiau nuogas“, sakė jis.
Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija sumažino savo kariuomenės narių skaičių nuo 500 tūkst. 1990 metais iki maždaug 200 tūkst. šiuo metu.
Gynybos pareigūnai ne kartą išreiškė nerimą dėl kariuomenės įrangos bėdų – naikintuvai, tankai, sraigtasparniai ir laivai nuolat genda.
Kadangi Vokietija, kaip ir kitos Vakarų sąjungininkės, patiria spaudimą siųsti ginkluotę Ukrainai paremti, paaiškėjo ir jos kariuomenės atsargų būklė.
Nepaisant klestinčios ginkluotės pramonės, kai kurių ginklų, kuriuos Vokietija pažadėjo Ukrainai, tokių kaip oro gynybos sistemos „Iris-T“, neturi net jos pačios kariuomenė.
Vokietijos kariuomenės vadas Eberhardas Zornas (Eberhardas Cornas) šią savaitę įspėjo, kad Vokietijos kariuomenė, skubėdama aprūpinti Ukrainą, turi būti atsargi, kad jos pačios atsargos nesibaigtų.
„Viską, ką atiduodame, mums reikia grąžinti“, – perspėjo jis.
