Šiemet gali būti paskutinės Kalėdos, kai dauguma vokiečių yra susiję su viena iš dviejų didžiausių nacionalinių bažnyčių. Dvi didžiausios Vokietijos bažnyčios praranda vis daugiau narių, o pritarimas krikščioniškiems įsitikinimams taip pat mažėja. Tik 37 proc. gyventojų vis dar tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus.
Remiantis 2021 m. gruodį Allensbacho instituto atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. vokiečių gyventojų priklauso protestantų Bažnyčioms ir 25 proc. Katalikų Bažnyčiai. Tai yra mažiau nei ankstesniais metais. Tačiau tik 12 proc. protestantų ir 23 proc. katalikų nuoširdžiai jaučiasi susiję su Bažnyčia ir sako, kad tiki.
Tik 37 proc. gyventojų vis dar tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus.
Pasak apklausos vykdytojų, krikščioniškojo tikėjimo sumažėjimas tampa akivaizdus, nes 6 proc. katalikų ir 11 proc. protestantų netgi sutinka, kad religija nereikalinga. Atrodo, kad ypač jaunimas praranda ryšius su krikščionių religija. Didėja nepasitikėjimas bažnyčiomis.
Apklausos duomenimis, krikščionybė nyksta trimis lygiais. Pirmuoju etapu žmonės praranda tikėjimą esminėmis krikščionių tikėjimo tiesomis, pavyzdžiui, Kristaus dieviškumu, kuriuo vis dar tiki tik 37 proc. gyventojų, kai 1986 m. – 56 proc. Kitas etapas pasiekiamas, kai daugelis žmonių nusprendžia nutraukti savo narystę Bažnyčioje. Paskutinę pakopą sudaro nusigręžimas nuo krikščioniškosios kultūrinės tradicijos.
Kitas etapas pasiekiamas, kai daugelis žmonių nusprendžia nutraukti savo narystę Bažnyčioje.
Tačiau pastebėtina, kad 70 proc. vokiečių vis dar tiki, jog krikščionybė priklauso Vokietijai. Taip pat dauguma netikinčiųjų sutiko su šiuo teiginiu. Hamburgo istorikas Thomas Großböltingas (Tomas Grosbioltingas) prognozuoja, kad bažnyčių įtaka politikoje ir visuomenėje smarkiai sumažės.
Kaip šio mažėjimo priežastį jis nurodo didėjantį neišpažįstančių religinių konfesijų žmonių skaičių ir augantį religinį pliuralizmą.