Praėjus vos vienai dienai po žinios, kad 2023 m. Bažnyčią Vokietijoje paliko šimtai tūkstančių katalikų, Vatikanas susitiko su Vokietijos Sinodinio kelio atstovais aptarti prieštaringai vertinamų nuolatinės Sinodo tarybos planų.
Popiežius siekia dialogo
Penktadienį vykusio susitikimo metu Roma pareikalavo, kad vokiečiai pakeistų šios institucijos pavadinimą ir sutiktų, kad ji negalėtų būti viršesnė už Vyskupų konferenciją ar jai prilygti, pranešė „CNA Deutsch”, CNA naujienų partnerė vokiečių kalba.
Susirinkimas įvyko kritiniu metu: pagal ketvirtadienį Vokietijos vyskupų konferencijos paskelbtus oficialius statistinius duomenis, 2023 m. iš Bažnyčios oficialiai pasitraukė daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Nors šis skaičius yra mažesnis nei 2022 m., kai iš Bažnyčios išstojo 522 tūkst. žmonių, ši tendencija ir toliau kelia nerimą tiek Bažnyčios vadovams, tiek katalikams.
„Vatican News” pranešė, kad Vatikano ir Vokietijos episkopato atstovai bendrame komunikate informavo apie Vatikane praėjusią savaitę įvykusį Šventojo Sosto kardinolų ir Bažnyčios Vokietijoje hierarchų susitikimą, kurio pagrindinė tema buvo nacionalinės sinodinės institucijos Vokietijoje steigimas.
Susitikimas birželio 28 d., šv. Petro ir Pauliaus liturginės iškilmės išvakarėse, surengtas pagal popiežiaus išsakytą norą tęsti dialogą, pradėtą 2022 m. per Vokietijos vyskupų vizitą ad Liminą apostolorum ir atnaujintą dar keliuose susitikimuose, iš kurių paskutinis įvyko kovo 22 d.
Paskutinieji pokalbiai taip pat šį kartą pasižymėjo teigiama, atvira ir konstruktyvia atmosfera, pabrėžiama bendrame komunikate. Pokalbio atsparos pagrindą sudarė kovo 22 d. susitarimas, kuriuo numatyta vystyti konkrečias Bažnyčios Vokietijoje sinodiškumo formas pagal Vatikano II susirinkimo mokymą apie Bažnyčią ir visuotinės Bažnyčios sinodo rezultatus, jas pristatyti Šventajam Sostui ir gauti jo pritarimą.
Ypatingas susitikimo dėmesys buvo skirtas santykiui tarp vyskupystės tarnystės vykdymo, visų tikinčiųjų atsakomybės ugdymo bei konkrečios sinodinės institucijos įsteigimo Vokietijoje kanoniniams aspektams. Klausimus, susijusius su sinodiškumu ir sinodiškos institucijos struktūra, spręs Sinodinio komiteto sušaukta komisija. Ji glaudžiai bendradarbiaus su atitinkama Romos kurijos dikasterijų atstovų komisija, kuri parengs projektą.
„CNA News” teigia, kad Romos kurijos atstovai siekia, kad būtų pakeistas siūlomas nacionalinės sinodinės institucijos vardas ir kai kurie jos aspektai. Abi pusės susitarė, kad minėtoji institucija neviršys episkopato kompetencijos, nei bus joms tolygi.
Anot informacinio komunikato, abi pusės tęs dialogą po visuotinės Bažnyčios Vyskupų sinodo asamblėjos. Būsimuose pokalbiuose bus aptariamos antropologinio, ekleziologinio ir liturginio pobūdžio temos.
Liūdinančios tendencijos
Šiuo metu Vokietijoje registruota 20 345 872 katalikai. Jei tendencijos išliks, 2024 m. jų skaičius gali sumažėti iki 20 mln.
Be to, tik 6,2 % katalikų reguliariai dalyvauja Mišiose. Tai reiškia, kad daugiau nei 80 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra maždaug 1,27 mln. praktikuojančių katalikų, pažymėjo „CNA Deutsch”.
Nauji oficialūs skaičiai taip pat atskleidžia didelius Mišių lankomumo skirtumus visoje Vokietijoje.
Su Lenkija besiribojanti Giorlico vyskupija pirmauja su 13,9 % lankomumu, nors yra mažiausia vyskupija, turinti mažiau nei 30 tūkst. katalikų bendruomenę. Tuo tarpu Acheno vyskupijoje, esančioje prie Reino upės Vakarų Vokietijoje, tik 4,2 % katalikų reguliariai praktikuoja savo tikėjimą.
Vyskupų konferencijos paskelbtas 20 metų palyginimas rodo niūrų Bažnyčios nuosmukio vaizdą: nuo 2003 m. katalikų skaičius sumažėjo beveik 6 milijonais, o sekmadieninių Mišių dalyvių skaičius sumažėjo nuo 15,2 % iki 6,2 %.
Sumažėjo ir aktyvių kunigų skaičius: 2023 m. pastoracinę tarnystę vykdė 7593 kunigai, o praėjusiais metais – 7720. Žymiai sumažėjo kunigų šventimų – nuo 45 šventimų 2022 m. iki 28 šventimų 2023 m.
2021 m. „CNA Deutsch” ataskaitoje pažymima, kad kas trečias katalikas Vokietijoje svarstė galimybę pasitraukti iš Bažnyčios. Pasitraukimo priežastys skiriasi: vyresnio amžiaus žmonės nurodo Bažnyčios reagavimą į piktnaudžiavimo krizę, o jaunesni – prievolę mokėti bažnytinį mokestį, rodo vienas ankstesnis tyrimas.
Vokietijos vyskupų konferencija šiuo metu nustato, kad išstojimas iš Bažnyčios reiškia automatišką ekskomuniką. Tai sukėlė teologų ir kanonų teisininkų ginčus.
Freiburgo universiteto mokslininkai 2019 m. prognozavo, kad iki 2060 m. krikščionių, mokančių bažnytinį mokestį, skaičius Vokietijoje sumažės perpus.
Įspėdamas apie naujos schizmos grėsmę iš Vokietijos, Vatikanas dar 2022 m. liepą įsikišo prieš Vokietijos Sinodo tarybos planus.
Besitęsiančio dramatiško nuosmukio ir vidinio susiskaldymo fone Vatikanas praėjusį penktadienį įsitraukė į dar vieną diskusijų ratą su Vokietijos Sinodinio kelio atstovais.
Kaip pranešė „CNA Deutsch”, birželio 28 d. vykusiame susitikime dalyvavo aukšti Vatikano pareigūnai ir Vokietijos vyskupų konferencijos atstovai.
Iš Vatikano pusės dalyvavo valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas ir keturi prefektai: kardinolas Viktoras Manuelis Fernandezas, Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas, kardinolas Kurtas Kochas, Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos prefektas, kardinolas Robertas Prevostas, Vyskupų dikasterijos prefektas, ir kardinolas Arthuras Roche’as, Dievo kulto ir sakramentų tvarkos dikasterijos prefektas.
Prie kardinolų prisijungė arkivyskupas Filippo Iannone, Įstatymų tekstų aiškinimo dikasterijos prefektas.
Iš Vokietijos pusės Sinodiniams keliui atstovavo vyskupai Georgas Bätzingas, Stephanas Ackermannas, Bertramas Meieris ir Franzas-Josefas Overbeckas. Prie jų prisijungė Vyskupų konferencijos generalinė sekretorė Beate Gilles ir komunikacijos direktorius Matthias Koppas.
Pokalbiuose daugiausia dėmesio buvo skiriama pasiūlytai Sinodinei tarybai, kuri iš pradžių turėjo nuolat prižiūrėti Bažnyčią Vokietijoje, tačiau Vatikanas ją atmetė.
Kaip rašoma bendrame pranešime spaudai, abi šalys nori „pakeisti prieštaringai vertinamos institucijos pavadinimą ir įvairius ankstesnio projekto aspektus”. Abi pusės taip pat sutarė, kad Sinodo taryba nebus „viršesnė ar lygiavertė vyskupų konferencijai”.
Susitikime vyravo „pozityvi, atvira ir konstruktyvi atmosfera”, sakoma pareiškime. Taip pat priduriama, kad diskusijose daugiausia dėmesio skirta vyskupų tarnystės ir visų tikinčiųjų bendros atsakomybės suderinimui, pabrėžiant kanoninius „konkrečios sinodalumo formos” sukūrimo aspektus.
Po ankstesnių pakartotinių popiežiaus Pranciškaus ir Vatikano įsikišimų vykstantis dialogas gali reikšti svarbų žingsnį Vatikano ir Vokietijos Sinodinio kelio organizatorių derybose.
Abi pusės susitarė tęsti derybas po spalio mėnesį pasibaigsiančio pasaulinio Sinodo apie sinodiškumą, planuojant aptarti tolesnes antropologines, ekleziologines ir liturgines temas.
Šeštadienį paskelbtame vaizdo pranešime Kelno kardinolas Raineris Maria Woelki paragino Vokietijos katalikus rimtai atsižvelgti į Vatikano susirūpinimą. Arkivyskupas priminė tikintiesiems, kad popiežius Pranciškus prieš penkerius metus istoriniame laiške Vokietijos katalikams pasakė „viską, ką turėjo pasakyti”.
Popiežius Pranciškus 5700 žodžių laiške perspėjo dėl susiskaldymo. Jis taip pat įspėjo Vokietijos katalikus vengti „sekuliarizacijos nuodėmės ir pasaulietinio mąstymo prieš Evangeliją”.
R. Woelki savo vaizdo įraše klausė: „Būkime sąžiningi: kas iš tikrųjų perskaitė šį laišką?”
Pažymėjęs, kad popiežius paragino Vokietijos katalikus evangelizuoti, Woelki sakė: „Turėtume įvykdyti jo taip skubiai išreikštą pageidavimą – ne tik dėl mūsų pačių, bet ir dėl Bažnyčios Vokietijoje, nes tik tada ji turės ateitį [čia].”
