Berlynas gali atsisakyti istorinės priklausomybės nuo Amerikos branduolinių ginklų. Anglakalbėje spaudoje pasirodė pranešimų, kad Vokietijos gynybos pareigūnai tyliai kreipiasi į savo kolegas iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos NATO, prašydami parengti alternatyvą Amerikos branduoliniam skėčiui.
Galimas Amerikos pasitraukimas iš Europos sukėlė nerimą NATO palankioms vyriausybėms visoje Europoje. Nerimas dėl būsimų pokyčių Baltuosiuose rūmuose dabar verčia Vokietijos vyriausybę kurti planus, kaip įsigyti branduolinių ginklų. Centro dešiniosios CDU ir valdančiosios SPD nariai ragina sukurti bendrą Europos branduolinio atgrasymo priemonę, kad nebebūtų priklausoma tik nuo JAV.
Vokietijos elitas vis dar išgyvena dėl šį mėnesį D. Trumpo rinkimų kampanijos metu išsakytų komentarų, kad jis nesilaikys 5 straipsnio įsipareigojimų ginti užpultą NATO narę, jei ši šalis neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų aljansui, o tai dar labiau sustiprino raginimus sukurti savarankiškesnį europinį NATO ramstį.
Šiuo metu Vokietiją valdo kanclerio M. Scholzo vadovaujama kairiųjų liberalų vyriausybė, o po Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija artėja prie remilitarizacijos. Rinkimų spaudimas, kurį sukėlė populistinės AfD iškilimas, remiasi priešiškumu Ukrainos politikai, kurį dar labiau sustiprino sankcijų poveikis Vokietijos ekonomikai ir geopolitinei padėčiai.
Nors Scholzas ir kiti aukšti Vokietijos ministrai (įskaitant gynybos ministrą Borisą Pistoriusą) kol kas vetavo branduolinį ginklavimąsi, kiti politikai ragina Berlyną persvarstyti savo priklausomybę nuo amerikietiškų branduolinių ginklų. Liberalų finansų ministras Christianas Lindneris (Christian Lindner) praėjusį mėnesį paskelbtame straipsnyje aptarė bendrą Europos branduolinį skydą.
“Neapgaudinėkime savęs: kol pasaulyje bus branduolinių ginklų, Europa taip pat turės laikytis branduolinio atgrasymo sistemos, kad neliktų bejėgė autoritarinių valstybių šantažo malonėje”, – pareiškė K. Lindneris, teigiamai vertindamas neseniai Lietuvoje dislokuotus Vokietijos karinius dalinius ir skatindamas kurti bendrą ES gynybos politiką.
Vakarų Vokietija ilgą laiką buvo Amerikos karinis bastionas. Skaičiuojama, kad Vokietijoje esančioje Büchelio oro pajėgų bazėje dislokuota apie 20 branduolinių ginklų
Vakarų Vokietija ilgą laiką buvo Amerikos karinis bastionas. Skaičiuojama, kad Vokietijoje esančioje Büchelio oro pajėgų bazėje dislokuota apie 20 branduolinių ginklų. Branduolinių ginklų Vokietijos teritorijoje klausimas istoriškai buvo pagrindinis prieš NATO nusistačiusių kairiųjų ir dešiniųjų susitelkimo taškas, nepaisant to, kad Žaliųjų partija atsisakė savo pasipriešinimo militarizacijai.
Galimas posūkis branduolinių ginklų link vyksta nepaisant to, kad Vokietija yra prisijungusi prie branduolinių ginklų neplatinimo sutarčių. Ekspertai mano, kad dėl šalies pramonės ir mokslo pasiekimų, jei prireiktų, per palyginti trumpą laiką šalis galėtų susikurti branduolinių ginklų.
Ironiška, kad praėjusiais metais Vokietija uždarė savo paskutinę atominę elektrinę ir taip užbaigė laipsnišką branduolinės technologijos naudojimą taikos metu.
Apklausos rodo, kad dėl karo Ukrainoje Vokietijoje padidėjo palankumas branduoliniams ginklams – dauguma Vokietijos piliečių dabar pritaria jų naudojimui.
Nors Vokietija užima pirmąją vietą siekiant bendros ES gynybos politikos, koncepcija, kad eurokratai galėtų naudotis branduoliniais ginklais, kai kuriems Vokietijos parlamento nariams pasirodė per didelė – Bundestago gynybos komiteto posėdyje šį mėnesį jie šią idėją atmetė.
