Aštuonios organizacijos – Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjunga, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“, Rengimosi šeimai asociacija, Laisvos visuomenės institutas – išplatino viešą kreipimąsi LR Prezidentui, LR Seimo nariams, Nacionalinei šeimos tarybai dėl Tarptautinės darbo organizacijos (toliau TDO) konvencijos Nr. 190 „dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“, kuri yra numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame socialinės apsaugos ir darbo srities Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kaip viena iš priemonių tikslui „stiprinti darbuotojų apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbe“ (2.2.12) pasiekti.
Norime atkreipti visuomenės ir sprendimus priimančių institucijų atstovų dėmesį į šio dokumento turinio sąsajas su „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“ (trumpiau Stambulo konvencija) bei Lietuvoje jau egzistuojančiomis teisės normomis ir kviečiame nepalaikyti šios konvencijos ratifikavimo.
TDO konvencijos 1-ojo str. pateiktuose apibrėžimuose nurodoma, kad sąvoka „smurtas ir priekabiavimas dėl lyties“ reiškia smurtą ir priekabiavimą, nukreiptą prieš asmenis dėl jų biologinės lyties (angl. sex) ar socialinės lyties (angl. gender) arba neproporcingai paveikiantį tam tikros biologinės lyties ar socialinės lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą.
Pateikiamas lyčių sampratos dualizmas suponuoja, jog šiuo atveju kalbama apie tai, kas yra numatyta ir Stambulo konvencijos 3 str. c dalyje, t.y. „socialinės lyties“ arba „lyties socialiniu aspektu“ (angl. gender) sąvoka, kuri, priešingai biologinei lyties sampratai, teigia, kad lytis yra ne nekintamas asmens prigimties bruožas, bet socialinis konstruktas: „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“. Paprastai tariant, kad lytis yra ne biologinė duotybė, bet kiekvieno asmens pasirinkimas.
TDO konvencijos 4 str. apibrėžiant esminius šios sutarties įgyvendinimo principus yra nurodoma, kad kiekviena konvenciją ratifikavusi šalis, vadovaujantis nacionaliniu reguliavimu bei konsultuojantis su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, privalo patvirtinti „įtraukias, integruotas ir į socialinę lytį orientuotas priemones“ (angl. inclusive, integrated and gender-responsive approach), siekiant smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje prevencijos ir pašalinimo. Tai reiškia, kad konvencija iš esmės įpareigoja valstybes–nares darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose aktuose numatyti priemones kovai su smurtu ir priekabiavimu ne tik biologinės, bet ir socialinės lyties pagrindu.
LR Darbo kodekse smurtas ir priekabiavimas lyties pagrindu jau seniai yra draudžiamas (30 str.), įpareigojant darbdavius užtikrinti smurto ir priekabiavimo prevenciją, teikti pagalbą darbuotojams, patyrusiems smurtą ir priekabiavimą, o didesnės įmonės privalo netgi parengti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką savo darbovietėje.
konvencija iš esmės įpareigoja valstybes–nares darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose aktuose numatyti priemones kovai su smurtu ir priekabiavimu ne tik biologinės, bet ir socialinės lyties pagrindu.
Tiek Stambulo, tiek TDO konvencijos siūlomas priemones galima apibendrinti kaip viešo ir privataus gyvenimo stebėjimą ir kontrolę, pasitelkiant politinę galią, nacionalines ir tarptautines organizacijas, švietimo sistemą, žiniasklaidos, kultūros ir laisvalaikio priemones tam, kad būtų Lietuvoje pripažįstama socialinė lytis. Abi konvencijos iš esmės siekia visuomenėje išnaikinti sampratą, kad yra tik dvi biologinės vyro ir moters lytys, bei požiūrį, kad kultūroje susiformavę socialiniai vyrų ir moterų vaidmenys gali būti nulemti objektyvių biologinių vyriškos ir moteriškos prigimties skirtumų.
Norisi tikėti, kad Lietuvoje nebus vėl mėginama, prisidengiant tariama kova su smurtu, tinkamai neinformuojant suinteresuotų šalių (darbdavių ir darbuotojų organizacijų) bei plačiosios visuomenės, šį pseudomokslinį socialinės lyties konstruktą perkelti į Lietuvos teisę.
