Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė naują virtualią parodą „Vilniaus Šnipiškės ir Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia“.
Šnipiškių šiandien tikrai nepavadintum Vilniaus priemiesčiu. Ir vilniečiui, ir sostinės svečiui – tai modernus ir dalykiškas sostinės centras, įrėmintas įspūdingo aukščio biuro pastatų, administracinių ir finansinių įstaigų, sporto, pramogų ir verslo centrų pastatų raižiniu.
Ir tik istorikas ar archyvaras apie šią miesto dalį pradėtų pasakoti kaip apie vieną seniausių Vilniaus priemiesčių, dar XVI a. pirmoje pusėje pradėjusių plėstis šalia pastatyto tilto per Nerį.
Šnipiškės kūrėsi tarp dviejų istorinių kelių – Ukmergės (dabar Konstitucijos prospektas) ir Kalvarijų gatvių, vedančių į Ukmergę ir Verkius. Priemiestis garsėjo ne tik savo Žaliuoju tiltu (taip vadintas nuo 1759 m.), bet ir XVIII a. pirmoje pusėje čia iškilusia vėlyvojo baroko stiliaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia ir šalia jos pastatytu jėzuitų vienuolynu (jo patalpose dabar įsikūręs Kultūros paveldo departamentas).
Visi šios kelių šimtmečių istorijos fragmentai sutilpo į Lietuvos valstybės istorijos archyvo parengtą virtualią parodą „Vilniaus Šnipiškės ir Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia“. Iš viso parodai atrinkta apie aštuoniasdešimt 1632–1933 m. dokumentų ir nuotraukų iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomų fondų.
„Tikimės, kad parodoje pristatomi rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai padės iš kitos perspektyvos išvysti buvusį Vilniaus priemiestį Šnipiškes, bent kelioms akimirkoms praskleisdami turtingos šimtametės istorijos šydą“, – sako parodos organizatoriai.
