„2022-uosius Seimui paskelbus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, tariame ačiū visiems, prisidėjusiems prie atkaklios kovos už žodžio ir tikėjimo laisvę sovietmečiu”, – buvo sakoma iškilmingo renginio metu, kuriame Kronikos sumanytojai, bendradarbiai Lietuvoje ir anapus Atlanto rinkosi prisiminti bei pagerbti Kroniką bei jos leidėjus iškilmingame padėkos vakare. Jis buvo surengtas Vilniuje, Vaidilos teatre, per 50-ąjį Kronikos gimtadienį.
Už kiekvieną Kronikos numerį – du metai lagerio
1972 m. kovo 19 d. pogrindyje pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, dar tų pačių metų vasarą, atsidūrė sovietų saugumo akiratyje. Kratos bei Kronikos leidėjų suėmimai, prasidėję 1973 metais, nesiliovė, tačiau kaip antausis okupantams buvo vis naujas pogrindinio leidinio numerio pasirodymas, su informacija kas ir kokiomis aplinkybėmis aptiktas, už ką suimtas, tardytas ir baustas.
Kaip sako viena iš 2022 m. Laisvės premijos laureačių sesuo Bernadeta Mališkaitė SJE, Kronikos sėkmę lėmė visiška konspiracija – kuo mažiau žinoti, kuo mažiau kalbėti, kad suėmimo atveju negalėtum nieko išduoti.
„Nebuvome ėję jokių konspiracijos mokslų, tad niekaip kitaip, kaip stebuklu, Kronikos leidybos negalėčiau pavadinti,“ – taip yra sakęs ilgametis Kronikos redaktorius, kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Laidoje „Istorijos perimetrai“ žurnalistas Rimas Bružas dalinosi, kad kažkada su kardinolu S. Tamkevičiumi sėdėjo ir skaičiavo, kiek asmenų buvo suimta ir kokias bausmes, atėmimo terminus jie buvo gavę.
„Tuos metus sudėjome, padalinome iš Kronikos numerių skaičiaus ir gavome atsakymą, kad kiekvienas Kronikos numeris jos leidėjams, rengėjams ir bendraautoriams kainavo apie du metus lagerio. Maždaug tokia statistika.
Jie gaudavo ilgus metus kalėjimo ir dar plius lagerio kur nors Sibire. Ką tai reiškia? Kad šie drąsūs žmonės būdavo kuo toliau izoliuojami nuo visuomenės, kad kuo labiau trūkinėtų pogrindinis tinklas ir žmonių nepasiektų tai, kas iš tiesų vyksta, kad žmonės nesužinotų tiesos“, – laidoje pasakojo R. Bružas.
Įveikusi geležinę uždangą
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika pasiekė ne tik Vakarus, bet ir pateko ant tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reigano stalo, ją skaitė dabar jau šventuoju paskelbtas Jonas Paulius II.
Kronikos viešinti sovietinio režimo nusikaltimai sklido po visą pasaulį, o tai, kad pramušė geležinę uždangą, buvo smūgis KGB. Pasiekusi kraštus anapus Atlanto, tiesa apie sovietų persekiojimus Lietuvoje ir kitose sovietų okupuotose valstybėse, skambėjo per radijo stotis, buvo verčiama į užsienio kalbas.
1985 metų spalio 5 dieną „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ gavo „Baltijos laisvėS“ (Baltic Freedom Award) apdovanojimą, kurį įteikė Baltic American Freedom League – BAFL. Šiuo apdovanojimu buvo įvertintos Kronikos pastangos remti sovietų okupuotų Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautų kovą už laisvę ir nepriklausomybę.
Bet, bene didžiausias paradoksas, kad būtent KGB prisidėjo prie Kronikos istorinio palikimo išsaugojimo. Kratų metu, kagėbistų, paimtos foto juostelės, spausdinimo mašinėlės ir net 90 autentiškų Kronikos numerių dabar yra saugomi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.
Neatsiejama Lietuvos istorijos dalis
Net 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti pogrindinio leidinio. Auštant Lietuvos nepriklausomybei, jis buvo uždarytas pačių leidėjų, nusprendus, kad Kronika savo misiją atliko.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, todėl minint 50-tąjį Kronikos gimtadienį, Vaidilos teatre, Vilniuje buvo surengtas padėkos vakaras-koncertas.
Kronikos žmonėms dėkota už Kronikos idėją, iniciatyvą ir pasiryžimą veikti, už drąsą ir negęstančią viltį. Už nematomą ir nenuilstamą darbą, renginyje pagerbti ir tie Kronikos bendražygiai, kurie liko nematomi, neįvardinti, bet nenuilsdami rinko medžiagą, spausdino, platino, vertė Kroniką į kitas kalbas, finansiškai ar malda palaikė Kronikos leidėjus.
Vakaro kulminacija tapo kardinolo Sigito Tamkevičiaus perskaitytas laiškas ateities kartoms.
„Krikščionys yra vilties žmonės, nes remiasi ne į save, bet į Dievą, todėl noriu padrąsinti visus, ypač jaunąją lietuvių kartą, kad nebijotų nelengvų dabarties iššūkių, su kuriais teks susidurti. Pasitikėkite Dievu panašiai, kaip mes pasitikėjome juo gūdžiais sovietinės okupacijos metais.
Kronikos istorija teikia viltį, kad pasitikint Dievu, galima atsispirti bet kokiai prievartai ir išsaugoti tikrą laisvę, kuri remiasi tiesa bei meile žmogui. Linkiu dabarties ir ateitiems kartoms kurti savo gyvenimą ant istorijos egzaminą išlaikiusių amžinųjų vertybių,“ – savo laiške ateities kartoms rašo kardinolas S. Tamkevičius.
Vaidilos teatro scenoje Kronikos bendradarbius sveikino operos solistai Ieva Prudnikovaitė ir Liudas Mikalauskas, styginių kvartetas „Amber Quartet“, į kurį susibūrė smuiko virtuozai Vytautas Mikeliūnas ir Tadas Dešukas, altininkas Tomas Petrikis bei violončelininkė Onutė Švabauskaitė.
Savo kūryba dalinosi vienas geriausių Lietuvos gitaristų, kompozitorius, muzikos prodiuseris bei aranžuotojas Martynas Kuliavas su grupe, dainavo Lietuvos jaunimo dienų choras ir jo solistai.
Padėkos vakarą rengė labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios Kronika“ bei „Prior musica“, partneriai – Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Krašto apsaugos bei Kultūros ministerijos. Informacinis partneris – LRT.
Renginio globėjas – Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
Gegužės 8 d. 22 val. padėkos vakarą – koncertą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai – 50“ galėsite pamatyti LRT Plius kanalu.
Fondas „Bažnyčios Kronika“ yra pagrindinis jubiliejinių LKB Kronikos metų iniciatorius ir koordinatorius. Fondo pavadinime glūdi užuomina į 1972 m. pradėtą leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“. Fondą, 1998 metais, įsteigė kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Apie kitus jubiliejinių Kronikos metų įvykius galite sužinoti apsilankę fondo internetinėje svetainėje ir feisbuko puslapyje.
