Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės ant Tauro kalno, šalia Santuokų rūmų.
Anot savivaldybės trečiadienį išplatinto pranešimo, rekonstruojant Liuteronų sodą siekta sukurti erdvę ramiam poilsiui senų medžių paunksmėje ir suteikti teritorijai memorialinį charakterį informuojant apie čia buvusias kapines.
„Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems geros valios žmonėms, kad senosios evangelikų kapinės, sovietmečiu išniekintos, dabar atgijo kaip Liuteronų sodas. Šiuo darbu grąžiname skolą čia besiilsintiems Vilniaus kūrėjams. Nutiesėme dar vieną tiltą tarp jų ir ateities kartų, kurios mūsų miestą mylės, jame kurs ir melsis“, – per sodo atidarymo ceremoniją kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.
Vykdant projektą buvo atlikti geofiziniai, archeologiniai tyrimai, perlaidoti kai kurie palaikai.
Be to, į teritoriją sugrąžinta 12 antkapinių paminklų iš Rasų ir Saltoniškių kapinių. Penkių paminklų pastatymo vietos identifikuotos pagal pateiktą 1938 metų kapinių planą ir jie grįžo į senąsias vietas, o likusieji pastatyti arčiau Niškovskių koplyčios.
Atnaujinant teritoriją įrengti paviršiniai nuotekų tinklai, koreguotas esamas takų tinklas rekonstruojant takų vietas, įrengti nauji suoliukai, mažosios architektūros elementai, santūrus apšvietimas. Teritorija papildomai apželdinta: pasėta nauja veja, pasodintos viršūnžiedės pachisandros, pavasarį sodo lankytojus mėlynais žiedais džiugins scylės.
Liuteronų sodą projektavo „ID Vilnius“ (anksčiau „Vilniaus planas“).
Ateityje planuojama restauruoti rytinėje buvusių kapinių teritorijoje išlikusius kapinių tvoros fragmentus, į atkurtas nišas grąžinti restauruotas senąsias antkapines plokštes, vienoje iš nišų bus atkurta sieninė tapyba, bus įrengtos granitinės plokštės su šioje teritorijoje besiilsinčių žmonių pavardėmis.
Liuteronų sodas įkurtas buvusių Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių vietoje, kurių istorija siekia XVIII amžių. Sklypą kapinėms ant Bufalo (dabartinio Tauro) kalno XVIII amžiuje pabaigoje už 990 sidabrinių rublių nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 metais, iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 metų – ir evangelikams reformatams (kalvinistams).
Kapinės uždarytos 1958 metais, likviduojant dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 metais nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. 1972 metų pabaigoje – 1973 metų pradžioje prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai, nugriauta didžioji koplyčia. Išliko tik Niškovskių koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.
Liuteronų sodo rekonstrukcijai kainavo beveik 2,2 mln. eurų. Lėšos skirtos iš Europos Sąjungos, valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetų.
