Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje penktadienį bus pristatytas tyrimas apie COVID-19 pandemijos ir kitų krizių pamokas kultūros srityje.
Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip kultūros ir kūrybinio sektoriaus organizacijos sugeba dirbti sukrėtimų aplinkybėmis, kai organizacijos struktūra ar darbuotojai yra stipriai veikiami išorinių įvykių.
Po to vyks diskusija, kaip kultūros sektoriui sekėsi išgyventi pastarųjų metų krizes, kaip jos paveikė kultūros sektoriaus veiklą.
Dalyviai diskutuos, ar pasiteisino valstybinių institucijų priemonės siekiant sušvelninti krizių poveikį kultūros sektoriui ir kokius pokyčius kultūros sektoriuje galima pastebėti popandeminiu laikotarpiu, teigiama bibliotekos pranešime spaudai.
Diskusijoje dalyvaus kultūros ministras Simonas Kairys, ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, KOG rinkodaros ir komunikacijos tyrimų instituto tyrimų ir įžvalgų vadovė Rūta Matulaitienė.
Šalyje dėl COVID-19 infekcijos plitimo įvedus karantiną kultūros įstaigų veikla buvo smarkiai apribota, o tam tikru metu ir visai sustabdyta.
Taip pat tyrėjai vertino Rusijos karo Ukrainoje įtaką.
„Krizės stipriai paveikė kultūros ir kūrybinio sektoriaus organizacijas – jos susidūrė su iki tol buvusios darbo ir veiklų vykdymo struktūros subyrėjimu, nuostoliais dėl atšauktų ar perkeltų renginių“, – teigiama tyrimo išvadose.
Kūrėjai tvirtino, kad išgyventi pandemijos iššūkius jiems didele dalimi padėjo valstybės parama, kita vertus, dėl to padidėjo administracinė, biurokratinė našta.
Tyrimo duomenimis, bendrai kultūros ir kūrybinis sektorius pandemijos laikotarpiu buvo sutrikęs tik pirmaisiais metais, jau po jų matomas ryškus sektoriaus augimas ir dažnu atveju geresnė situacija nei 2019 metais.
„Situacija buvo stabili daugiausia specializuotos projektavimo veiklos, žaidimų ar filmų ir televizijos programų kūrimo veiklose ir net pagerėjo, o tokios veiklos, kaip scenos menų, meno įrenginių eksploatavimas ar ekskursijų rengimo veiklose natūraliai apyvarta ar pridėtinė vertė sumažėjo“, – teigiama tyrimo išvadose.
Anot jų, tiek pirmaisiais, tiek antraisiais pandemijos metais įmonių skaičius sektoriuje augo, taip pat, priešingai nei šalies mastu, nesumažėjo ir darbuotojų skaičius.
Nors buvo veiklų, kuriose ekonominė veikla susitraukė, matoma, kad situacija pagerėjo jau 2021-aisiais ir dažnai net buvo geresnė nei 2019-aisiais.
„Tačiau verta pastebėti, kad kai kuriose su leidyba susijusiose veiklose ir scenos menų ar meno įrenginių eksploatavimo veiklose tiek 2020, tiek 2021 metais sektoriaus situacija bendrai paėmus buvo blogesnė nei 2019 metais“, – teigiama išvadose.
