Du su puse tūkstančio lietuvių katalikų kovo 1–4 dienomis Romoje dalyvavo Jubiliejaus piligrimystėje. Visos keturios dienos buvo tikrai džiugios ir šventiškos, nors ir neįvyko planuotas susitikimas su popiežiumi. Apie ką tik pasibaigusias lietuvių dienas Romoje Vatikano radijas kalbėjosi su Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.
Iš pradžių būta nusivylimo, nes daug kas važiavo su viltimi susitikti su popiežiumi. Audiencija buvo numatyta. Kai buvo pranešta, kad popiežius skirs mums audienciją, visų nuotaikos buvo pakilios: „Mes važiuojame į ypatingą susitikimą.“ Kai dėl popiežiaus ligos visos audiencijos buvo atšauktos, žmonės labai aktyviai dalyvavo maldoje už popiežiaus sveikatą. Tai buvo nenumatytas mūsų piligrimystės elementas. Kas buvo nuėję vakarais prie Šv. Petro bazilikos kalbėti Rožinį, tikrai giliai tai išgyveno. Taigi, truputį nusivylimo, bet, antra vertus, piligrimystė pranoko visus lūkesčius. 2500 piligrimų! Tarp jų tikrai išaugo malonės dvasia, viltis, džiaugsmas.
Turbūt įspūdingiausi momentai buvo Mišios Šv. Pauliaus bazilikoje, kai pamatėme, kad lietuviai užpildė visą baziliką – tokia lietuvių masė Romoje maldos namuose iš tikrųjų buvo pirmą kartą – ir panašiai Šv. Petro bazilikoje. Jautėsi lietuviškas maldingumas ir nepaprastai pakili visų piligrimų nuotaika. Labai svarbus momentas buvo ir Mišios Santa Maria Maggiore bazilikoje. Galimybė užbaigti piligrimystę bazilikoje, kurioje popiežius lankosi kiekvieną kartą prieš savo keliones ir po kelionių ir ten, prieš išvykstant į namus, melstis už popiežiaus sveikatą, tikrai visiems paliko didelį įspūdį.
Svarbu ir tai, kad šios piligrimystės kulminacija buvo šv. Kazimiero iškilmė.
Taip. Prašėme šv. Kazimiero užtarimo ne tik mums, piligrimams, bet ir mūsų tėvynei. Ta bazilika buvo vieta, kur tarsi susijungė malda į Dievo Motiną, šv. Kazimierą ir viltingas žvilgsnis į ateitį.
Viltingas žvilgsnis į ateitį… Vilties tikrai labai reikia, nes pasaulio įvykiai kone į neviltį varo…
Piligriminės kelionės primena mums, kad jei sugebame nesukti savo žvilgsnio nuo Viešpaties, tai šitie visi išmėginimai yra pakeliami. Kartais ne gretai įveikiami, kartais tai skausmingos patirtys, bet galutinis tikslas yra pasiekiamas Viešpatyje. Gal kaip tai ir yra viena iš piligriminių kelionių pamokų. Nežiūrint, kokie gyvenimo sunkumai, kokios aplinkybės pasaulyje, karai, ekonominės problemos ar, kaip su popiežiumi – sveikatos problemos, mes keliaujame pas Viešpatį. Gyvenime būna išmėginimų, bet, jei nesukame žvilgsnio nuo Viešpaties, viskas yra pakeliama ir viskas yra pasiekiama. Tikslas – tai būti su juo.
Per Mišias Šv. Petro bazilikoje arkivyskupas Rino Fisichella, atsakingas už visą Jubiliejų, popiežiaus vardu sveikindamas piligrimus iš Lietuvos, sakė: „Iki pasimatymo kitais metais Vilniuje“. Po šio didžiojo Jubiliejaus, Lietuvoje vyks gana didelis ir tikinčiųjų bendruomenei svarbus įvykis – Gailestingumo kongresas.
Taip. Jis sveikino ir dėl to, kad jo dikasterija yra atsakinga ne tik už Jubiliejaus rengimą, bet šiai dikasterijai popiežius yra pavedęs taip pat organizuoti Gailestingumo kongresus. Jo dikasterija yra atsakinga už pasaulinį jų koordinavimą. Mes jau rengiamės 2026 m. birželio 7–12 dienomis Gailestingumo kongresui Vilniuje. Laukiame iš viso pasaulio atvykstančių žmonių. Pasirengimai jau pradėti ir žmonės jau rengiasi keliauti, ne tik iš kitur, lauksime ir iš Lietuvos, mūsų tikinčiųjų. Turint progą Lietuvoje švęsti Gailestingumo kongresą laukiame ir mūsiškių gausaus dalyvavimo.
