Prasidėjus popiežiaus Pranciškaus paskelbtam Sinodiniam keliui Vilkaviškio vyskupija su susidomėjimu ir smalsumu žvelgė į šį naują Bažnyčios Dvasios dvelksmą, kaip dalinamasi jos Sinodinio kelio apibendrinime. Vyskupija, anot jo, suprato Sinodą, kaip popiežiaus iniciatyvą, kuri galėtų būti puikus Bažnyčios atsigavimo ženklas. Prisipažįstama, kad buvo baiminamasi, kad po pandeminių suvaržymų sunku bus išjudinti bendruomenes naujoms idėjoms bei darbams.
Buvo stengiamasi įtraukti visus
Pradėjus Sinodinio kelio pristatymus vyskupija motyvavo dvasininkus ir pasauliečius, kad Sinodas yra nepamainoma galimybė pokalbiams, susitikimams, diskusijoms bei parapijų atnaujinimui, į jį įtraukiant aktyvius parapijiečius bei tuos, kurie yra kiek nutolę nuo Bažnyčios.
Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos 2021 m. spalio 6 d. dekretu paskirtas Sinodinio kelio koordinatorius kun. Linas Baltrušaitis bei sudaryta Sinodinio kelio grupė (Sinodinę grupę sudaro du kunigai, vienuolė ir du pasauliečiai).
Sinodinis kelias Vilkaviškio vyskupijoje pradėtas iškilminga Eucharistija 2021 m. spalio 17 Vilkaviškio katedroje, dalyvaujant grupelei kunigų ir aktyvių pasauliečių, kurie pasiryžo dalyvauti Sinodiniame kelyje ir būti šio kelio moderatoriais.
2021 m. gruodžio mėnesį organizuoti keturi nuotoliniai mokymai Vilkaviškio vyskupijoje veiksiančių grupelių moderatoriams.
Sinodinis kelias sulaukė atgarsio
Prasidėjus Sinodinių grupelių susitikimams vyskupija sulaukdavo laiškų ir skambučių su įvairaus pobūdžio klausimais. Dažniausiai nebuvo aišku kaip suformuluoti įžvalgas po kiekvienos temos, kam jas perduoti, ar jas turi aprobuoti parapijos klebonas ir t. t.
Įpusėjus Sinodinį kelią buvo organizuojami trys nuotoliniai susitikimai, kuriuose dalyvavo 178 sinodinį kelią Vilkaviškio vyskupijoje moderavę kunigai ir pasauliečiai. Buvo dalijamasi liudijimais, iššūkiais, džiaugsmais ir nusivylimais. Iš pasidalijimų galime spręsti, kad parapijose Sinodas tikrai turėjo atgarsį, žmonės būrėsi maldai, diskusijai, kūrė ateities planus ir atrado savo dalyvavimo Bažnyčios gyvenime galimybes.
Bažnyčiai labai reikia atsinaujinti
Vilkaviškio vyskupija dalinasi Sinodinio kelio vaisiais.
„Sinodinė kelionė parodė kaip labai reikia Bažnyčiai atsinaujinti. Tikrai turime palankią terpę tikėjimui plisti tik labai dažnai nerandame laiko ir noro tuos tikėjimo daigus sodinti, priimti, skirti tam laiko. Iš visų pasisakymų, kuriuos pavyko gauti, jaučiama, kad Sinodas geras būdas atsinaujinti, tik mums, provincijoje veikiančiai Bažnyčiai, reikia daugiau laiko, kad jis pradėtų realiai veikti, kad pradėtume kalbėtis, pradėtume keistis”, – rašoma pranešime.
„Sinodui įpusėjus buvo galima pasidžiaugti, kad net pačiose mažiausiose parapijose atsirado moderatoriai ir grupelės, kuriose buvo realiai einama Sinodo keliu. Sinodas parodė, kad pakanka kelių iniciatyvių žmonių, nuo kurių prasideda veikla ir atsinaujinimas”, – teigia vyskupija.
„Dalyviai buvo įvairaus amžiaus žmonės: moksleiviai, parapijų jaunimas, bendruomenių nariai, šeimos, senjorai, maldos grupių nariai, kunigai. Daugiausia sinodo kelyje dalyvavo patys aktyviausi parapijų žmonės. Į Sinodą vienokiu ar kitokiu būdu įsitraukė daugelio Vilkaviškio vyskupijos parapijų, keleto mokyklų, bažnytinių judėjimų, globos namų, dienos centrų atstovai, buvo susiformavusi ir kunigų sinodinė grupė. Tačiau kai kuriose parapijose trūko iniciatyvumo, išsijudinimo, pastangų susiburti. Sinodinio kelio metu vyskupijoje veikė 73 Sinodinio kelio grupelės”, – Sinodinis kelias, kaip atskleidžiama, nebuvo labai lengvas procesas.
„Daugiausia atsiliepimų sulaukta į pirmąsias tris temas, septintosios temos gauta vos keletas atsakymų nes gegužės mėnesį parapijos ir jų žmonės jau gyveno kitomis mintimis ir svajonėmis, tad Sinodinė kelionė, kaip ir buvo manyta, pasitraukė į antrą planą. Pasiteisino raginimas kuo greičiau iš centrinės Sinodinio kelio grupės sulaukti paskutinės temos medžiagos”, – apie tai, kas pasiteisino, o kas ne, pasakojama vyskupijos pranešime.
Be kita ko, atskleidžiama, kad „pradėjus eiti Sinodiniu keliu pasitaikė situacijų, kai žmonės sunkiai suprato temas, klausimus. Kviečiant pasidalinti, atsakydavo, kad tiesiog „nežino, ką pasakyti“, todėl sinodinių grupelių moderatoriai klausimus supaprastindavo iki grupės supratimo lygio.”
„Dažniausia atsakymuose vystyta tema buvo lyderystė bažnyčioje ir Bažnyčios lyderystė visuomeniniame gyvenime. Dažnai tikintiesiems trūkdavo kunigų platesnio veikimo evangelizuojant parapijų bendruomenes bei išeinant už Bažnyčios ribų. Taip pat tikintieji dažnai pasigesdavo vyskupų balso opiausiais tikėjimo, moralės ir socialiniais klausimais Lietuvos valdžiai stengiantis eiti liberalios visuomenės link. Dar buvo atkreiptas dėmesys, kad kunigai neugdo pasauliečių ir nesidalina net ir tais darbais, kuriuos pasauliečiai puikiausiai galėtų atlikti bažnytiniame gyvenime”, – pasakojama pranešime.
Vyskupija džiaugiasi aktyvių kunigų, tikybos mokytojų, katechetų, parapijiečių, bendruomenių bei visuomeninių organizacijų Sinodinėmis iniciatyvomis, kurios tikrai bent kažkiek išjudino „apsnūdusias” parapijas.
Pranešimas apibendrinamas įžvalgomis apie tęstinumą: „Galvojant apie sinodo tęstinumą, apžvelgus grupelių pasisakymus ir nuomones, kad Sinodas būtų veiksmingas vyskupijų lygmeniu, jis turėtų tęstis bent jau keletą metų ir tapti vidiniu parapijų atnaujinimu, kad būtų ne bažnytinės vyresnybės nuleistu projektu, bet taptų parapijų žmonių siekiu atsinaujinti”.
Galiausiai konstatuojama: „Tikroji Bažnytinės bendruomenės esmė yra bendrystė su Dievu ir artimu, todėl norėtųsi, kad žmonės parapijos bažnyčią traktuotų ne vien kaip gražų pastatą, kur vienas ramiai sau „gyvena“ Dievas, bet kaip visos parapijos namus, kuriuose gera susitikti Eucharistijai ir bendrystei. Ir šie namai, pirmiausia, yra parapijos žmonių, o tik po to – klebono. Bet gražiausia, jei tai yra visų Namai, kuriais privalome rūpintis kiekvienas’.
Visas pranešimas apie Sinodinį kelią Vilkaviškio vyskupijoje.
