„Kas yra pilnas Šventosios Dvasios, kalba įvairiomis kalbomis. Tos skirtingos kalbos yra įvairūs liudijimai apie Kristų: taigi, kitiems kalbame apie nuolankumą, neturtą, kantrybę ir klusnumą tada, kai juos parodome mumyse pačiuose. Pamokslas yra veiksmingas, pats savyje iškalbingas, kai kalba darbai. Jus prašau – tesiliauja žodžiai, tekalba darbai.“ (Šv. Antanas Paduvietis)
Birželio 13-ąją, šv. Antano Paduviečio minėjimo dieną, į Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedrą 12 val. Šv. Mišių aukai susirinko parapijiečiai ir svečiai. Šv. Antanas Paduvietis – Vilkaviškio vyskupijos globėjas. Šią jo minėjimo dieną melstasi prašant jo pagalbos ir užtarimo visai vyskupijai, kartu ir šiai parapijai, visiems joje susirinkusiems.
Šv. Mišioms vadovavęs vyskupas Rimantas Norvila, remdamasis italų brolio pranciškono mintimis, homilijoje pabrėžė vieną iš daugelio dovanų Dievo duotų šv. Antanui. Tai – ypatingas gebėjimas skelbti Dievo Žodį. „Šv. Antanas ypač brangino Šv. Raštą. Jis taip pat gebėjo nepaprastai įtikinamai skelbti Dievo Žodžio pamokymus visiems žmonėms. Tai buvo didelė jam Viešpaties duota malonė, kurią jis labai vaisingai panaudojo. Tad labai dažnai šis šventasis prisimenamas kaip garsus pamokslininkas. Šalia skelbiamo pamokslų turinio, Antanas labai kreipdavo dėmesį į klausančiuosius, jų gyvenimo aktualijas ir, skelbdamas išganymo žinią, kartu sugebėdavo juos paliesti gyvu žodžiu. Toks jautrus ir giliu tikėjimu persmelktas žodis nebuvo vien tik pamokantis, bet ir siekiantis kiekviename žmoguje uždegti dvasinio pakilimo troškimą. Kartu siekiant Dievo Žodį, padaryti suprantamą ir naudingą gyvenimui, skatinant atsiversti, vesti prie Jėzaus.”
2016 metais, švenčiant vyskupijos 90–metį, Vilkaviškio katedroje buvo įkurdinta vyskupijos globėjo šv. Antano Paduviečio relikvija. Šv. Mišių pabaigoje ji buvo išstatyta ant pagrindinio altoriaus ir buvo melstasi šv. Antano litanija. Vėliau vyskupas besimeldusiems suteikė palaiminimą šia relikvija.
