Sausio 27–oji diena buvo reikšminga diena ne tik Lietuvos tikintiesiems, bet ir visiems katalikams pasaulyje. 1987 m., paskelbus Jurgį Matulaitį palaimintuoju, įsižiebė viltis turėti antrąjį Lietuvos šventąjį. Prašydami Dievo šios didžios dovanos tikintieji kasmet švenčia jo gimimo dangui dieną. Ši diena paminėta ir Vilkaviškio vyskupijoje.
Prieš Šv. Mišias gausiai susirinkę palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (toliau PJM) nariai iš įvairių skyrių, pašvęstojo gyvenimo seserys iš įvairių kongregacijų, piligrimai bei marijampoliečiai išklausė sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS katechezę „Kad Dievas duotų tau malonę padaryti gerą pasirinkimą“ (Pal. Jurgis Matulaitis, „Trys žmonių rūšys“).
Sesuo Viktorija pristatė savo katechezės temą – melsti žmonių ir tautų sutaikinimo ir kad melsdami sutaikinimo žmonėms ir tautoms, prisimintume prašyti sau ir kitiems malonės daryti gerus pasirinkimus. Tikslas – priminti Tėvo Jurgio žodžius apie gerą pasirinkimą. Todėl buvo cituojamos palaimintojo įžvalgos ir mokymas, kaip sąmoningai pasirinkti gerą tikslą, jo laikytis ir pasirinkti geras, tinkamas priemones tam tikslui pasiekti.
Temai atskleisti pasirinkta t. Jurgio konferencija ir pavyzdžiai iš jos apie trijų rūšių žmonių elgseną sunkios ligos atveju, apie jų pasirinkimą, nuo kurio priklauso artėjimas prie Dievo ir gyvenimas su Juo. Tėvo Jurgio gyvenimas, prisipažinimas dienoraštyje geriausiai rodo jo pasiryžimą ir teisingą pasirinkimą: Imsiu Tavo Sūnaus kryžių, kurį teikies maloningai ant manęs uždėti, ir nešiu jį.
Po katechezės tikintieji meldėsi Rožinį, vadovaujami diakono Sauliaus Andriuškos. Šv. Mišias Marijampolės bazilikoje, kuriose dalyvavo apie 30 kunigų iš įvairių dekanatų: celebravo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius, koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis, kuris skelbė ir homiliją.
D. Trijonis ją pradėjo palygindamas kiekvieną žmogų su knyga, kurią skaitome ir taip susipažįstame su žmogaus sprendimais, pasirinkimais. Kiekvienas mums gali pasisakyti savo gyvenimu, o tuo labiau palaimintieji ir šventieji. Kiek kartų beskaitytume, atrandame kažką naujo, reikšmingo, naudingo.
Vyskupas paminėjo sesers Viktorijos knygą apie minimą palaimintąjį, ypač skyrelį apie nuolankumą, nors ir gerai, atrodo, pažįstamas, bet iškyla nuostabus tėvo Jurgio paveikslas, jo gebėjimas susitvardyti, ramia širdimi priimti net ir nuoskaudas, būti tikruoju ganytoju, būti pavyzdžiu savo ganomiesiems. Jam padėjo tamprus ryšys su Jėzumi Kristumi ir nuolatinė gili malda.
Šiandien, kai aplink mus tarpsta „pasipiktinimo kultūra“, kai dauguma skuba viešojoje erdvėje reikšti savo piktumą, nepasitenkinimą ir taip uždaro save į užburtą neigiamybių ratą, o pyktis neleidžia pastebėti gėrio, grožio ir pozityvumo, iš palaimintųjų turėtume mokytis džiaugsmo, nuolankumo, pajusti, pamatyti, parodyti kitiems meilę ir taip laimėti pasaulį. Juk prie Dievo artintis turėtume su meilės pilna širdimi.
iš palaimintųjų turėtume mokytis džiaugsmo, nuolankumo, pajusti, pamatyti, parodyti kitiems meilę ir taip laimėti pasaulį. Juk prie Dievo artintis turėtume su meilės pilna širdimi.
Apie savęs nugalėjimą, apie mokymąsi mylėti viename savo laiške rašė ir tėvas Jurgis, kaip jis anksčiau nekentęs žydų ir rusų, kol supratęs, kad Jėzus mokė ir ragino visus mylėti; taip jis (Palaimintasis) atsikratęs prietarų ir atsidavęs į gerojo Dievo rankas. Meilė, apleidusi tiesą, nustoja būti meile, o ištartas žodis turi būti palydimas kantrios ir nuostabios meilės. Šventieji išsiskiria labiausiai tuo, kad besąlygiškai atsiduodavo Dievui vykdydami Jo valią. Vyskupas pabaigė homiliją cituodamas Palaimintąjį: Vince malum in bonum (liet. Nugalėk blogį gerumu).
Baigiantis Šv. Mišioms Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila padėkojo visiems jų dalyviams, pakvietė nesiskirstyti ir pasimelsti prie Palaimintojo relikvijų. Koplyčioje skambėjo maldos, prašančios užtarimo žmogui ir Tėvynei, giesmė Palaimintajam ir Marijai.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai, piligrimai iš Punsko, Vilniaus, seserys vienuolės dar ilgai nesiskirstė; jie bendravo agapėje Marijonų gimnazijos patalpose ir išklausė gimnazisčių puikiai atliekamas labai jautrias ir dvasingas dainas.
