Vilkaviškio vyskupo velykinis sveikinimas:
Mielieji,
nuoširdžiausiai visus Jus sveikinu. Tegul Velykų šventė suteikia kuo gausiau vilties, džiaugsmo ir ramybės mums visiems!
Šventoje liturgijoje prisimindami Evangelijoje aprašomus Kristaus Prisikėlimo įvykius, ir mes, kaip anuomet Marija Magdalietė, kaip apaštalai Jonas ir Petras, su tvirtu tikėjimu priimkime džiugią, visą mūsų žmogišką būtį paliečiančią naujieną. Tebūna ji visų mūsų naujai išgirsta ir su džiaugsmu priimta. Tegul visiems mums šventų Velykų ryto varpai skelbia gyvybės ir meilės pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Tegul Velykų ryto džiaugsmas ir jo dovanojama viltis naujai nušviečia mūsų gyvenimo kasdienybę, padeda ją labiau vertinti Kristaus prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo šviesoje.
Mūsų dienomis, sekdami įvykius savo šalyje ir pasaulyje, išgyvename daug nežinios ir nerimo. Šiuo sudėtingu metu, kai tęsiasi karas Ukrainoje, plečiasi pasaulio galingųjų dominavimo užmojai, kai vis dar nėra tvarios taikos Jėzaus pėdomis paženklintoje Šventojoje Žemėje, sunkiau priimti ir vilties žinią.
Vis dėlto prisiminkime, jog panašiai kaip ir mes šiuo metu, Kristaus mokiniai po Viešpaties pasmerkimo mirčiai ir jo nukryžiavimo buvo nežinioje, išgyveno daug nerimo. Tačiau Kristaus Prisikėlimas Velykų rytą išsklaidė visas netikrumo ir sumaišties sutemas. Kristaus pergalė prieš mirtį atskleidė visiškai naują, viltingą išganymo perspektyvą visai žmonijai. Tokios naujos vilties mums reikia ir šiomis dienomis.
Pernai popiežius Pranciškus kvietė Šventosios Žemės krikščionis pasitikti Velykas su, „uždegtais žibintais naktyje“. Tuo metu atrodė, jog karo naktis visiškai aptemdė jų kraštą. Atrodė, kad veiksminga gali būti tik ginklų kalba. Nors šiandien, po metų, tuose kraštuose daug griuvėsių, nors dar daug nesantaikos, priešpriešos žaizdų, visgi dėl visokeriopų taikos siekimo pastangų radosi daugiau vilties. Būkime ir mes turtingi taikos viltimi. Brandinkime ją būdami solidarūs su kenčiančiais Ukrainos žmonėmis, būkime jiems popiežiaus minimais „vilties žibintais“, uždegtais karo nakties tamsoje.
Siekdami savo šalies saugumo, stiprindami gynybinius pajėgumus, nebūkime vien pragmatiški. Kartu ugdykime ir supratimą jog tikėjimo šviesa ir dvasinė tvirtybė didelių iššūkių metu taip pat lemia labai daug. Dievui padedant gėris anksčiau ar vėliau laimi, o ilgiau besitęsiantys išbandymai žmones suvienija, augina gerame, vėl suartina su Viešpačiu. Kaip žinome iš Senojo Testamento išrinktosios tautos istorijos, būtent žmonių nutolimas nuo Dievo, nuo moralės nuostatų atneša ir didelius išbandymus. Nutoldamas nuo Kūrėjo žmogus siekia pats dominuoti, užvaldyti kitus, įsivyrauja stipresniojo diktatas. Šiandieninių iššūkių akivaizdoje supraskime, kad patirtas solidarumas skatina didžiadvasiškai atsiliepti, tikėjimas kildina dvasios tvirtybę, gerumas sutelkia ir gausina gerumą. Iš galingo, laike nesustabdomo Velykų virsmo semkimės jėgų kurti pasitikėjimą, sutarimą, taiką pirmiausia savo širdyse, savo namuose, taip pat ir šalia mūsų. Stiprinkime tikėjimą Dievu.
Šių metų Velykų džiaugsmą ypatingai papildo ir Bažnyčioje švenčiami Jubiliejaus metai. Svarbiausias jų atpažinimo ženklas – viltis. Popiežius Pranciškus mus kviečia šiais Jubiliejaus metais ne tik gyventi viltimi, bet ir būti vilties piligrimais: ir patiems ja stiprintis, ir kitiems viltį liudyti. Tikėjimas Kristaus Prisikėlimu tebūna mums tos vilties stiprinimo tvirtu pamatu.
Švenčiant Didįjį Tridienį Evangelijų skaitiniai, nors kalba apie naktį, tamsą ir mirtį, nuosekliai veda į netrukus pasirodysiančią Prisikėlimo ryto šviesą, atspindinčią gyvenimo pilnatvę. Nors Evangelijos pasakoja apie sunkų ant kapo angos užritintą akmenį, paženklintą antspaudu, kareivių apsaugą, apie Kristaus mokinių nusiminimą ir netgi būsimojo Kristaus vietininko Petro bailų savo mokytojo išsižadėjimą, visgi Prisikėlimas pakeičia viską. Slegiantis akmuo nebėra kliūtis, sargybiniai ir valdžios antspaudai netenka savo galios, apaštalų baugumas virsta ypatinga drąsa. Apaštalas Petras, apgailėjęs savo silpnumo valandą, uoliai rūpinasi vieninga Bažnyčia, skelbiančia amžinojo gyvenimo viltį.
Švęsdami Kristaus Prisikėlimo iškilmę geriau supraskime, kad tikroji žmonijos viltis yra mūsų Atpirkėjas Jėzus Kristus. Jis yra laikų ir amžinybės Viešpats. O praeinantys išbandymai ir sunkumai teaugina mus kantrume, pasiaukojime, Dievo ir artimo meilėje. Tad priimkime šiandienos iššūkius Velykų vilties šviesoje. Kristaus Prisikėlimo viltis teveda mus į nepraeinantį džiaugsmą, į gyvenimo Jame pilnatvę.
