Vienos kardinolas Christophas Schönbornas (Christofas Šionbornas) tarptautiniam teologiniam mėnraščiui „Concilium” birželio mėnesio numeryje pabrėžė, kad, jo nuomone, svarbu atskirti Bažnyčios reformos klausimus nuo dvasininkų seksualinio išnaudojimo skandalo. Jo pastabos buvo skirtos konkrečiai Vokietijos Sinodiniam keliui.
„Mane kiek atstumia tai, kaip greitai Vokietijos Sinodinis kelias nuo piktnaudžiavimo klausimo perėjo prie kanonų teisės klausimų, nes ryšis tarp šių dviejų klausimų nebuvo apgalvotas ar įrodytas. Ar tikrai yra tiesioginis ryšys, kuris rodo, kad piktnaudžiavimų Bažnyčioje būta todėl, kad nebuvo jokių stabdžių ir atsvarų? Aš tuo abejočiau”, – teigė jis.
Kilo pavojus, kad piktnaudžiavimas buvo instrumentalizuotas. „Bažnyčios vadovų praktikuojamas piktnaudžiavimas nėra argumentas prieš vadovavimą kaip tokį. Tai, kad kunigai ir vyskupai slėpė piktnaudžiavimą, nėra argumentas prieš Bažnyčios vyskupiškąją konstituciją”, – aiškino Ch. Schönbornas.
Tuomet jis priminė, kad 2022 metais vasario mėnesį vykusiame trečiajame posėdyje Vokietijos Sinodinio kelio nariai vieno balso persvara (95 balsai už, 94 – prieš) balsavo už tai, kad būtų svarstoma, ar kunigų šventimai apskritai reikalingi. „Čia kažkas akivaizdžiai negerai, nes dėl tokių klausimų negalima balsuoti sinodaliu būdu. Turėjo įsikišti prezidiumas (Vokietijos Sinodinio kelio). Tai nėra svarstytinas klausimas. Yra tam tikros prielaidos, giliai įsišaknijusios Biblijoje ir bažnytinėje tradicijoje. Tik įsivaizduokite sinodinį kelią, kuris apsieitų be tikėjimo depozito. Tai kitoks požiūris, bet tikrai ne sinodalumas Bažnyčios prasme”, – pabrėžė jis.
Vokietijos Sinodinio kelio diskusijoje per mažai kalbėta apie Jėzaus mokinystę ir atgailą, sakė Ch. Schönbornas. Sinodalumas popiežiaus Pranciškaus prasme yra „dvasinis kelias”, paremtas Trejybe, priminė jis. Sinodalumas ir hierarchija neturėtų būti suprantami kaip priešingybės. „Manau, kad būtų svarbu giliau aptarti trejybinę sinodalumo kilmę”, – pabrėžė jis.
Ch. Schönbornui tuoj pat paprieštaravo žinomas vokiečių teologas Gregoras Maria Hoffas (Gregoras Marija Hofas), kuris Vokietijos vyskupų konferencijos interneto svetainei katholisch.de sakė, kad diskusija apie kunigų tarnystę nėra „instrumentalizavimas” dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo, bet atsparaus, šiuolaikiško pagrindo ieškojimas tarnystei, išgyvenančiai „aštriausią visų laikų egzistencinę krizę”.
