Praėjus savaitei nuo Vyskupų sinodo asamblėjos „Dėl sinodinės Bažnyčios“ antrosios sesijos pradžios Vienos arkivyskupas Christophas Schoenbornas sako, kad per pastarąsias posėdžių dienas jis pastebėjęs daugiau ramaus įsiklausymo arba tiesiog daugiau „sinodiškumo“, negu buvo pernai vykstant pirmajai sesijai.
Pasak kardinolo, Sinodas skirtas ne tam, kad per jį būtų imtasi kokių nors įspūdingų reformų, bet tam, kad į jį susirinkę visos Bažnyčios atstovai atidžiai įsiklausytų vieni į kitus ir, svarbiausia, kartu įsiklausytų į Dievo balsą, suprastų, kokiu keliu jis nori vesti Bažnyčią dabartiniame dramatiškai besikeičiančiame pasaulyje.
Vienos arkivyskupas kardinolas Ch. Schoenbornas per šiomis dienomis vykusius sinodo posėdžius pastebėjęs ir tam tikrų posėdžių salėje keliamų klausimų pokyčių. Pasak jo, pažvelgus į iki šiol kalbėjusiųjų sąrašą matyti, kad dauguma – tai vyskupai, kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai iš pasaulio pietų. Kol kas Europa turėjo mažai ką pasakyti, pastebėjo kardinolas. Iš dalies taip yra todėl, kad pietinėje pasaulio dalyje daugiau rimtų problemų – skurdas, badas, karas, persekiojimai. Tačiau kartu ten matome ir Bažnyčios augimą. Ypač Afrikoje matome katalikybės pavasarį. Ir sinodo darbuose galima pajusti, kad Bažnyčios ten yra labai gyvybingos. O tai lemia ir tam tikrą akcentų kaitą visos Bažnyčios mastu. Europa netenka anksčiau turėto ir savaime suprantamu laikyto pirmumo.
