Politikams ir visuomenei svarstant, iš kokių šaltinių finansuoti krašto gynybą, kai baigsis bankų solidarumo mokesčio galiojimas, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia palaikanti visuotinį gynybos mokestį, sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
„Gynybos mokesčio klausimu mūsų vienijama bendruomenė yra vieninga – toliau palaikome visuotinumu paremto gynybos mokesčio idėją ir kaip verslas esame pasiruošę prisidėti, tačiau kartu turime lūkestį, kad sprendimai dėl tokio mokesčio mechanizmo tarp politikų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bus rasti greitai, nes ir taip jau sugaišome beveik dvejus metus“, – LVK pranešime pirmadienį teigė A. Romanovskis.
Jis pabrėžia, kad papildomų mokesčių gynybos poreikiams gali neužtekti ir siūlo inicijuoti diskusiją Europos Sąjungoje dėl specialaus gynybos finansavimo mechanizmo.
„Nuo mūsų galimybių įgyvendinti šiuos sprendimus ir atgrasyti priešą priklausys visos Europos Sąjungos ateitis ir gyvybingumas, todėl turėtume siekti, kad dalis mūsų ir kitų sieną su priešiškomis valstybėmis turinčių šalių gynybos poreikių būtų finansuojami bendromis ES lėšomis“, – nurodė LVK prezidentas.
LVK nuomone, po koronaviruso pandemijos Europos Komisijos pristatyta ir šiuo metu vis dar įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) galėtų tapti pavyzdžiu bendram ES saugumo ir gynybos finansavimo modeliui.
„Rusijos agresija kelia nepalyginamai didesnius iššūkius Europos Sąjungai nei COVID-19 – tai Europos išlikimo klausimas, nes negebėjimas atgrasyti karo gali kelti egzistencinę grėsmę Europai“, – prabrėžė A. Romanovskis.
Rusijos agresija kelia nepalyginamai didesnius iššūkius Europos Sąjungai nei COVID-19 – tai Europos išlikimo klausimas
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis dėl gynybos finansavimo. Jo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.
I. Šimonytė yra sakiusi, kad tokiems planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo. Šiuo metu partijų sutartas rodiklis yra 2,52 proc. BVP.
Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai siūlo didinti PVM ar pelno mokesčius, taip pat įvesti naują gynybos mokestį.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos sudaro 2,75 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. – biudžeto asignavimai, o likusi dalis – solidarumo mokestis.
