Esame tiek civilizuoti, kiek suprantame prekybos žmonėmis problemą ir rūpinamės išnaudojimo aukomis. Taip Lietuvos Carito renginyje, skirtame Pasaulinei maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis dienai, sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
„Šio renginio tema – nematau, negirdžiu nerūpi. Arba – matau girdžiu, rūpi. Tai pasirinkimas, kurį turime daryti kiekvienas asmeniškai. Nuo jo priklausys, kaip mūsų Tėvynėje nuo išnaudojimo bus apsaugoti žmonės, ypač jaunimas“, – pabrėžė arkivyskupas.
Pasak Carito globėjo, su vergove Vakarų kultūros kaunasi jau du tūkstančius metų, o Kristaus žodžiai apie išlaisvinimą, kad nėra nei žydo, nei graiko – akcentuoja kiekvieno žmogaus tą patį orumą.
„Jis kalba, kad vergovė – didžiausias nusikaltimas prieš žmogų, o tai reiškia – ir Dievą. Ši mintis persmelkusi visą krikščioniškąją pasaulėžiūrą, tad matome nuolatines pastangas nuo pat krikščioniškos kultūros pradžios rauti prekybos žmonėmis ydą, dovanojant supratimą, kad visi žmonės – lygūs. Kad joks žmogus negali būti naudojamas kito žmogaus tikslams, nes pats savyje yra tikslas, o ne priemonė. Paversti žmogų priemone, pažeminti jo orumą galiausiai reiškia pažeminti patį Kūrėją – kiekvieno žmogaus autorių“, – pabrėžė arkivyskupas K. Kėvalas.
Tiek dirbantys pagalbos prekybos žmonėmis aukoms srityje, tik siekdami apsaugoti pažeidžiamiausius žino, kad vergijos formos – įvairios ir keičiasi. Arkivyskupo K. Kėvalo žodžiais, šiandien prekyba žmonėmis mums atrodo kaip tam tikra neįmanomybė, bet vis dėlto egzistuoja. Todėl pirmiausia turime atpažinti, kokiu būdu išnaudojimas paslaptingai bet vis dėlto kerojasi mūsų visuomenėje, ir bandyti jį užkardyti.
K. Kėvalo žodžiais, šiandien prekyba žmonėmis mums atrodo kaip tam tikra neįmanomybė, bet vis dėlto egzistuoja.
„Kitas labai svarbus dalykas – girdėti aukas, pamatyti vieną iš žmogaus naikinimo būdų – prekybą žmonėmis, kuri kartais labai subtiliai užslėpta, įvyniota į gražius pasiūlymus, pagalbą išvykti į tolimą kraštą, darbo galimybes, – vardijo ganytojas, pridurdamas, jog pačios aukos neretai ne iš karto supranta, kad papuolė išnaudotojams į rankas.
Mums, kurie su tokiais žmonėmis susitinkame, taip pat svarbu žinoti apie modernią vergiją, kad jauniems ir pažeidžiamiems žmonėms galėtume perteikti, kas tai yra, kaip veikia besipelnantys iš prekybos žmonėmis, kad prireikus jie patys galėtų atpažinti, kad gal vyksta negeri dalykai ar net nusikaltimas jų atžvilgiu.
Kaip sukurti sistemą, kuri padėtų mums būti akyliems, dar daugiau – jautriems ir prireikus pasiūlyti sistemišką pagalbą prekybos žmonėmis aukoms? Pasak arkivysk. K. Kėvalo – tai svarbiausias klausimas minint Pasaulinę maldos ir apmąstymų apie prekybą žmonėmis dieną, kviečiant klausyti, svajoti, veikti.
„Klausyti reiškia atsisakyti abejingumo – pažinti problemą, nenusigręžti nuo jos kylant pagundai sakyti, kad čia ne mano reikalas, manęs neliečia, nieko neturiu su tuo bendro. Ir vis dėlto visi turime būti jautrūs. Įsiklausyti. O gebėjimas svajoti kyla iš žinojimo, kad galime siekti aukštesnės gyvenimo kokybės, aukštesnio civilizuotumo laipsnio per artimo meilės pajautą ir dovanojimą kitiems. Tai – svajonė apie visuomenę be prekybos žmonėmis, atpažįstant išnaudojimą. Ir jau tuomet – veikti. Nes svajones paversti tikrove reikia drąsos, išmanymo, rūpesčio vieni kitais. Taigi ši pasaulinė maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena duoda mums suvokimą, įkvėpimą, bet ir padrąsinimą kalbėti apie moderniąją vergiją, ją atpažinti, vieni kitus drąsinant veikti savose aplinkose“, – sakė Carito globėjas.
