Tris dienas tradiciškai Sekminės švenčiamos Veprių parapijoje. Ši Ukmergės dekanato parapija garsi visoje Lietuvoje Veprių Kalvarijomis. Tai daugiau kaip 5 km Kryžiaus kelias tarp Veprių ežero ir Šventosios upės. 35 Kalvarijų stotys, apmąstant Kristaus kančios kelią prie čia esančių koplytėlių ir vartų, pagal seną tradiciją einamos būtent švenčiant Sekmines.
Birželio 3 d. Vepriuose apsilankęs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas vadovavo iškilmingoms šv. Mišioms, o joms pasibaigus drauge su Ukmergės dekanu kunigu Raimundu Kazaičiu, arkivyskupo sekretoriumi, kurijos vicekancleriu kunigu Vincentu Lizdeniu vadovavo 3 valandas trunkančiam Kryžiaus keliui.
Kryžiaus kelio stotys Vepriuose įsteigtos 1846 m., kai pirmą kartą buvo apeiti Kristaus kančios keliai sustojant prie medinių, iš lentų sukaltų koplytėlių. Sovietiniais laikais, kaip ir ne viena žmonių mėgstama bei lankoma šventa vieta Lietuvoje, Veprių Kalvarijos patyrė buldozerinį ateizmą: 1962–1963 metais Veprių Kalvarijos buvo sunaikintos, laukymė suarta, tačiau stočių vietos ilgai išliko žmonių atmintyje. 1989 m. per Sekmines Veprių Kalvarijos buvo atšventintos, vėliau aukotojų lėšomis atstatytos koplytėlės.
Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią Vepriuose 1928 metais konsekravo palaimintasis Teofilis Matulionis, tuomet vyskupo tarnystę atlikęs Kauno arkivyskupijoje. 1941 m. Vepriai skaudžiai patyrė prasidėjusią sovietinę okupaciją: buvo sušaudytas parapijos klebonas, nuo 1926 metų čia tarnavęs kunigas Boleslovas Vėgėlė (1880–1941), kaip naujųjų laikų kankinys įrašytas į Bažnyčios martirologą.
