VDU Katalikų teologijos fakultetas kviečia dalyvauti Neformaliųjų studijų programoje. Studijų pasiūlymus, skirtus tikintiesiems ir besidomintiems krikščioniškuoju tikėjimu, parengė fakulteto dėstytojai ir bendradarbiaujantys lektoriai. Apie šių studijų sumanymą pasakoja Katalikų teologijos fakulteto projektinės veiklos koordinatorė Giedrė Barčkutė.
Kaip kilo mintis pasiūlyti neformalias teologines studijas plačiajai auditorijai?
-Katalikų teologijos fakultetas visada įvairiomis progomis pasiūlydavo viešų paskaitų, renginių diskusijų. Tačiau atrodo, jog dabartinė vienadienių iniciatyvų, vienkartinių renginių gausa mus pavertė tam tikrais vartotojais, „bėgiotojais”. Kažkur atbėgom, kažką viena ausimi išgirdom, o kol nubėgom į kitą vietą, jau ir pamiršom. Taigi, norėjosi sukurti galimybę sistemingesniam ir labiau motyvuotam gilinimuisi į teologijos, krikščioniškojo dvasingumo ar aktualias visuomenines temas. Manau, ši galimybė patiks žmonėms, kurie nori suteikti savo žinojimui tam tikrą struktūrą arba tiesiog vėl iš naujo patirti studijavimo džiaugsmą.
Kita vertus, fakultete, ir apskritai Lietuvoje, turime puikių lektorių, teologijos, biblistikos, kitų sričių ekspertų. Tačiau mūsų laikmečio fragmentiškumas kai kuriuos talentus savotiškai pradangina iš mūsų akiračio (ypač jei tie žmonės nėra itin aktyvūs socialinių tinklų vartotojai). Kai kurie yra prislegiami administracinių ir organizacinių rūpesčių naštos ir paprasčiausiai nebegali skirti tiek laiko savo tiesioginių interesų puoselėjimui.
Mano manymu, idealiame pasaulyje mokslininkai turėtų užsiimti moksline, tiriamąja, akademine veikla, o ne marketingu ar visokiais kitokiais organizaciniais ir biurokratiniais rūpesčiais. Taigi, labai norėjome sukurti platformą, kuri nuo visų šitų rūpesčių išvaduotų. Mūsų lektoriai gali skirti visą dėmesį savo dėstomiems dalykams, o mes pasirūpiname kursų organizavimu, viešinimu ir kitais administraciniais darbais.
Galiausiai atrodo svarbu kalbėti apie humanitarinių studijų vertę. Pasižvalgiau internete ir radau gausybę mokymų, seminarų, kurie prasideda žodžiu „kaip”. Kaip išmokti planuoti laiką, kaip suvaldyti stresą, kaip uždirbti milijoną. Tokios pasiūlos kontekste lėtas, iš pažiūros „nenaudingų” dalykų studijavimas galbūt nebeatitinka šiuolaikinio žmogaus poreikių? Norime tokį nusistatymą keisti. Maitindamas savo protą leidžiuosi į dvasinę, intelektualinę kelionę. Ši patirtis pamažu persmelkia ir „žemiškąsias” mūsų gyvenimo sritis, ir galbūt leidžia rasti atsakymus netgi labai praktinių problemų sprendimui.
Ar visgi egzistuoja praktinė tokių studijų nauda?
-Patricko J. Deneeno knygoje „Kodėl žlunga liberalizmas” radau vieną įdomią mintį. Autorius teigia, jog humanitarinių studijų nuosmukis (ar populiarumo mažėjimas) įvyko ne dėl savaiminio rinkos ekonomikos, persmelkusios universitetų kultūrą, poveikio, kaip galėtume manyti. Šis nuosmukis įvyko dėl to, jog humanitariniai mokslai savo aktualumą ėmėsi įrodinėti moderniosios mokslinės prieigos nustatytomis sąlygomis.
Kitaip tariant, ekonominio naudingumo, aktualumo, atsiperkamumo, naujumo kriterijai, kurie yra visiškai pagrįsti ir teisėti tiksliųjų mokslų lauke, tapo savotiškais humanitarikos žudikais. Taigi, apie „praktinę naudą” visada stengiuosi kalbėti su tam tikru rezervu. Vis dėlto tam tikros apčiuopiamos naudos akivaizdžios.
Šios studijos gali būti vertingos tiems, kurių profesinė veikla reikalauja plataus, visapusiško išsilavinimo: žurnalistams, kultūros sričių darbuotojams, švietėjams, diplomatams ir politikams. Žinoma, reikiamas žinias galima įgyti savarankiškai, bet savarankiškam gilinimuisi reikia skirti pakankamai daug laiko. Koncentruoti paskaitų ciklai ir seminarai tokias žinias padeda įgyti greičiau arba užveda ant teisingo kelio tolesniam savarankiškam studijavimui.
Šios studijos gali tapti dvasios ir proto atgaiva žmonėms, kurie galbūt dirba „sausą”, daug intelektualinių ir kūrybinių pastangų nereikalaujantį darbą ir ieško gyvenime papildomo stimulo ir įkvėpimo.
Galbūt netikėta, bet tokios studijos gali virsti netgi atostogų krypties idėja. Pamenu, pernai pati dalyvavau mūsų lektorės dr. J. Micevičiūtės paskaitų cikle „Ispanų mistikų aukso amžius”. Po kelių mėnesių vykau į kelionę į Ispaniją. Paskaitų metu išgirsta informacija, kultūrinės nuorodos, Bažnyčios istorijos žinios pavertė šią kelionę gerokai turtingesne patirtimi, negu kad būčiau vykusi be šio specialaus pasiruošimo.
Na ir svarbiausias šių studijų tikslas – suteikti tikintiesiems bazinių teologinių žinių, lavinti gebėjimą savo tikėjimą paaiškinti, pamatyti jį Bažnyčios mokymo kontekste. Pavyzdžiui, teologinio mąstymo pradmenis siūlo Katalikų teologijos fakulteto dekano doc. dr. Beno Ulevičiaus parengtas paskaitų ciklas „Teologijos metodologija ir kalba”, į Bažnyčios mokymą kūniškumo, lytiškumo tema kviečia gilintis fakulteto bendradarbės doc. Dr. Irenos Eglės Laumenskaitės parengtas kursas „Kas man yra kūnas? Kūno sociologija, antropologija ir teologija”.
Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo atrinkti studijų lektoriai?
-Turime kelis svarbius kriterijus siūlomoms studijų programoms. Vienas iš jų yra akademiškumas. Esame švietimo įstaiga, universiteto dalis, tad siūlomos studijos yra skirtos tiems, kurie į pasirinktas sritis nori įsigilinti metodiškai, įgyti kokybiškus pagrindus.
Šioje programoje nerasime rekolekcijų, dvasinių pratybų, savigalbos kursų – pakankamai didelį tokių programų pasirinkimą siūlo įvairios bendruomenės, saviugdos organizacijos. Kitas kriterijus yra kokybė. Siekiame, kad programų dalyviai gautų aukščiausios kokybės turinį. Pasibaigus kursui dalyviai anonimiškai gali jį įvertinti. Atsižvelgiame į atsiliepimus ir, jei yra poreikis, kursus tobuliname.
Parengti studijų programas kviečiame fakulteto dėstytojus, bendradarbius iš kitų akademinių institucijų, nepriklausomus tyrėjus. Svarbiausia, jog pats lektorius matytų šio projekto vertę ir galėtų pateikti kokybiškų studijų pasiūlymų.
Ar šis projektas bus tęstinis, ar siūlysite naujų temų?
-Kol kas esame eksperimentinėje stadijoje: stebime, ar yra tokių studijų poreikis, ir kaip geriausiai galėtume šį poreikį atliepti. Taip pat keliame drąsų tikslą: organizuoti šias studijas be jokios papildomos, projektinės paramos. Kitaip tariant, pažiūrėti, ar jau tapome save išlaikančia Bažnyčia, ar mūsų ugdymąsi, dvasinius poreikius vis dar turi remti katalikai iš Vokietijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Taigi, ar esame pasiruošę įnešti savo indėlį? Ar norime remti Lietuvos katalikų mokslininkų veiklą ir sudaryti jiems galimybę dalintis savo žiniomis? Projektinė parama neretai „iškreipia tikrovę” ir neleidžia pamatyti, kokia iš tiesų yra dalykų vertė. Šios studijos bus palaikomos vien dalyvaujančiųjų įnašu. Darome drąsų žingsnį – žiūrėsime, kaip jis pasiseks.
Neformaliąsias studijas organizuojame dar tik antrą semestrą. Pildome pasiūlymų sąrašą, kviečiame naujus lektorius. Galbūt kai kurios temos pasirodys visai neaktualios, o kai kurios – labai reikalingos. Jeigu nerandate Jums įdomių temų arba turite pasiūlymų, kaip geriau organizuoti šias studijas, mielai lauksime Jūsų atsiliepimų el. paštu info@teologija.org.
Šis tekstas yra partnerių turinys.
