Kanonų teisininkas neseniai žurnalistams paneigė pasklidusius gandus, kad jis dalyvauja keičiant popiežiaus rinkimų procesą tam, kad šis taptų sinodiškesnis, teigiama CNA.
Lapkričio 4 d. interneto svetainėse „The Pillar” ir „The Remnant” buvo pranešta, kad popiežius Pranciškus pavedė kardinolui Gianfranco Ghirlanda (Džianfrankui Girliandai), Bažnyčios teisės ekspertui, glaudžiai susijusiam su Vatikanu, parengti konklavos pakeitimų projektą.
Pranešama, kad svarstomi pakeitimai apima prieš konklavą rengiamų susitikimų, vadinamų generalinėmis kongregacijomis, pakeitimą, kad juose būtų naudojamos Sinodo apie sinodiškumą stiliaus diskusijos mažose grupėse, o šiuose susitikimuose dalyvautų tik balsavimo teisę turintys kardinolai, t. y. jaunesni nei 80 metų kardinolai.
„Nieko apie tai nežinau ir bet kokia mano užuomina į tai būtų grynas melas”, – pirmadienio rytą elektroniniu paštu „EWTN News” sakė G. Ghirlanda.
Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjas Brunis) lapkričio 6 d. pareiškime agentūrai CNA taip pat paneigė žinąs apie tokį dokumentą.
Laikraštis „The Remnant” lapkričio 4 d. pranešė, kad popiežius Pranciškus svarsto G. Ghirlandos pasiūlymą leisti pasauliečiams dalyvauti konklavoje, įskaitant balsavimą dėl naujojo popiežiaus.
Laikraštis „The Pillar”, cituodamas „Vatikanui artimą aukšto rango kanonų teisininką”, pranešė, kad žinios apie konklavos reformos procesą „yra plačiai paplitusios Vatikano kanoniniuose sluoksniuose, kaip ir kardinolo Ghirlandos vaidmuo”.
Generalinės kongregacijos – tai parengiamieji Kardinolų kolegijos posėdžiai, rengiami kiekvieną dieną prieš prasidedant popiežiaus rinkimams. Jų metu kardinolai susipažįsta su konklavų nuostatais ir, remiantis galiojančiomis normomis, „išsako savo nuomonę apie galimas problemas, abejonių atveju prašo paaiškinimų ir teikia pasiūlymus”.
Per generalines kongregacijas kardinolai gali kreiptis į visą kolegiją. Tačiau vienas iš siūlomų pakeitimų, kaip rašo „The Pillar”, yra paversti šiuos pokalbius mažesnių kardinolų grupių „dvasiniais pokalbiais”, panašiais į spalio mėnesį vykusias mažų grupių diskusijas Sinodo asamblėjoje.
Popiežiaus rinkimų procesą ir sede vacante (laisvas sostas, – liet. kalba) – laikotarpį nuo popiežiaus mirties ar atsistatydinimo iki jo įpėdinio išrinkimo – reglamentuoja šventojo Jono Pauliaus II 1996 m. Apaštališkoji konstitucija Universi Dominici Gregis ir popiežiaus Pranciškaus 2022 m. Apaštališkoji konstitucija Praedicate Evangelium.
Popiežius Benediktas XVI savo pontifikato metu padarė dvi Universi Dominici Gregis pataisas, numatydamas, kad aklavietės atveju rinkimai turi būti sprendžiami ne paprasta, o dviejų trečdalių balsų dauguma ir kad konklava gali prasidėti anksčiau arba vėliau nei 15 dienų po popiežiaus mirties.
Siksto koplyčioje vykstančios konklavos rengiamos griežtai laikantis slaptumo. Dalyvaujantys kardinolai prisiekia „laikytis visiškos ir amžinos paslapties” dėl balsavimo biuletenių ir jų rezultatų atskleidimo bet kam, kas nepriklauso Kardinolų kolegijai. Nepaklusus šioms taisyklėms, gresia automatinė ekskomunika.
Pagal Šventojo Sosto įstatymus, sede vacante metu „visi Romos kurijos institucijų vadovai ir nariai nustoja eiti savo pareigas”, nors sekretoriai „dalyvauja įprastiniame jų institucijų valdyme, rūpindamiesi tik įprastiniais reikalais”.
Šių metų pradžioje popiežius Pranciškus nusprendė, kad generalinio auditoriaus tarnyba, atsakinga už Šventojo Sosto ir Vatikano Miesto Valstybės finansinių ataskaitų auditą ir neturinti sekretoriaus, gali tęsti „įprastą administravimą” ir tuo atveju, jei popiežiaus sostas būtų laisvas.
Kitos pareigybės, kurios išlieka sede vacante laikotarpiu, yra didysis penitenciarijus, sprendžiantis klausimus, susijusius su Sutaikinimo sakramentu ir indulgencijomis; taip pat kamerlengas, kuris prižiūri pasirengimą popiežiaus konklavai ir vadovauja Šventojo Sosto administracijai interregnum laikotarpiu; ir popiežiaus išmaldininkas.
