Šią savaitę Vatikano observatorijoje netoli Romos susirinko žymūs fizikai, tarp jų du Nobelio premijos laureatai. Jie aptarė dar neišspręstas kosmoso paslaptis ir pagerbė Georges’o Lemaître’o (Žoržo Lemetro), kunigo, kuris pirmasis pateikė teoriją apie Didįjį sprogimą ir visatos plėtimąsi, palikimą.
„Manome, kad subūrėme svajonių komandą, kuri, kaip labai tikimės, paskatins novatorišką mąstymą”, – praėjusios savaitės antradienį spaudos konferencijoje, skirtoje susitikimui pristatyti, sakė Milano politechnikos instituto fizikas teoretikas ir vienas iš renginio organizatorių Fabio Scardigli (Fabijus Skardilis).
Birželio 16-21 d. seminare dalyvavo ekspertai iš dviejų mokslo bendruomenės pusių: kosmologai, tyrinėjantys kosmologiją ir reliatyvumo teoriją, ir fizikai, nagrinėjantys kvantinę teoriją. Renginio organizatoriai tikėjosi, kad susitikimas paskatins dialogą apie šias dvi skirtingas ir kartais nesuderinamas teorijas.
„Vienas iš šios konferencijos tikslų – diskutuojant ir aptariant mažais žingsneliais suderinti šias dvi XX a. teorines konstrukcijas”, – sakė F. Scardigli.
Vatikano observatoriją, vadinamą Specola Vaticana, 1891 m. įsteigė popiežius Leonas XIII, siekdamas skatinti tikėjimo ir mokslo dialogą. Susirinkime dalyvavo keturiasdešimt fizikų, tarp jų – Adamas Riessas (Adamas Rysas), apdovanotas Nobelio premija už tai, kad įrodė, jog visatos plėtimasis greitėja, ir Rogeris Penrose’as (Rodžeris Penrauzas), gavęs Nobelio premiją už novatorišką juodųjų skylių tyrimą.
Tarp dalyvių taip pat buvo Andrei Linde (Andrėjus Lindė) ir Josephas Silkas (Džozefas Silkas), sukėlę perversmą kosmologijoje savo tyrimais apie pirmąsias visatos akimirkas; Wendy Freedman (Vendė Fridman), žinoma dėl savo novatoriškų visatos plėtimosi tyrimų; Licia Verde (Licija Verdė), tamsiosios medžiagos ir energijos ekspertė; Cumrunas Vafa (Kumrunas Vafa), laikomas geometrijos ir kvantinės fizikos pradininku, ir Edwardas Wittenas (Edvardas Vitenas), geriausiai žinomas dėl savo novatoriško indėlio į stygų teoriją.
Nors Vatikanas kai kam gali pasirodyti neįtikėtinas mokslo pažangos partneris, Katalikų Bažnyčia per visą istoriją atliko svarbų vaidmenį fizikos srityje. „Prieš įstodamas pas jėzuitus 20 metų dirbau mokslininku, ir dažniausia kolegų mokslininkų reakcija buvo jų laisvė papasakoti man apie bažnyčias, kurioms jie priklauso”, – spaudos konferencijoje sakė Vatikano observatorijos direktorius brolis Guy Consolmagno (Gajus Konsolmanas).
„Kosmologijos srityje, kur mes taip gerai žinome, ko nežinome, esame atviri apmąstymams, kodėl yra kažkas, o ne niekas”, – sakė G. Consolmagno ir pridūrė, kad „akademiniame pasaulyje daugiau ateistų rasite literatūros skyriuje nei tarp fizikų”.
Žaliuojanti Kastel Gandolfo vietovė, kurioje įsikūrusi observatorija „Specola”, yra neutrali vieta mokslininkams aptarti teorijas, pristatyti savo mokslinius tyrimus ir studijas bei spręsti kosmoso galvosūkius, teigia renginio organizatoriai.
„Tai vieta, kur mokslininkai, tyrėjai ir akademikai gali jaustis laisvi kalbėti nevaržomi akademinių struktūrų, kuriose jie yra susaistyti vienos ar kitos teorinės srovės”, – sakė observatorijos direktoriaus pavaduotojas kunigas Gabriele Gionti (Gabrielis Džiotis).
2022 m. jis ir kitas kunigas Matteo Galaverni (Matėjas galavernis), taip pat kunigas iš Reggio Emilia-Guastalla vyskupijos šiaurės Italijoje, teoriškai pagrindė naują gravitacijos tyrimo būdą po Didžiojo sprogimo. Jų tyrimas buvo labai gerai įvertintas mokslo bendruomenėje ir paskelbtas prestižiniame žurnale „Physical Review D”. G. Gionti viso gyvenimo darbas buvo bandymas suderinti kvantinę fiziką ir kosmologiją, sekant kito įtakingo fiziko ir kunigo pėdomis: Lemaître’o pavyzdžiu.
Gimęs 1894 m. Belgijoje, Lemaître’as, įstojęs į Jėzaus Draugų kunigų broliją, buvo fizikos ir teologijos novatorius. 1927 m. jis įrodė, kad visata plečiasi (anksčiau už Edviną Hublį). Lemaître’as iškėlė teoriją apie „pirmapradžio atomo” egzistavimą, kai prieš Didįjį sprogimą visata turėjo būti suspausta.
Tais pačiais metais pasirodė pirmosios kvantinės fizikos teorijos, kurios metė iššūkį mūsų supratimui apie visatą.
Lemaître’as, kurio tyrimuose buvo aprašyta tai, kas vėliau buvo pavadinta kvantine gravitacija, buvo Alberto Einšteino draugas, nors Einšteinas prieštaravo besiplečiančios visatos teorijai ir kvantinei fizikai.
Pastaruoju metu vis dažniau pripažįstamas ilgalaikis Lemaître’o poveikis. 2018 m. Tarptautinė astronomų sąjunga nubalsavo, kad „Hubble”‘o” dėsnis, apibūdinantis galaktikų nutolimo nuo Žemės greitį, turėtų būti pervadintas į „Hubble-Lemaître” dėsnį.
Cituodamas šventąjį Joną Paulių II, Consolmagno apibūdino tikėjimą ir protą kaip du sparnus, vedančius tiesos link.
„Tiesa yra tikslas, – sakė jis, – o tie iš mūsų, kurie tiki, kad Dievas yra tiesa, tyrinėdami tiesą artėja prie Dievo.”
