Vatikanas šią savaitę Taivane surengė dialogą, nes Katalikų Bažnyčia ruošiasi paskelbti oficialias bendradarbiavimo su konfucianizmu – viena įtakingiausių religinių filosofijų Kinijos istorijoje – gaires.
Vatikano tarpreliginio dialogo dikasterijos sekretoriaus pavaduotojas tėvas Paulinas Kubuya atvyko į Naujojo Taipėjaus miestą, kur vyko susitikimas Fu Jen katalikų universitete. Kovo 12 d. grįžęs į Romą jis interviu CNA sakė, kad šios gairės gali padėti Rytų Azijos katalikams orientuotis gyvenant tikėjimu savo kultūrinių tradicijų fone.
P. Kubuya yra kilęs iš Kongo Demokratinės Respublikos ir laisvai kalba kinų kalba po to, kai dirbo Ksaverijonų misionieriumi Taivane. Būdamas misionieriumi jis matė, kaip atsivertusieji į katalikybę kovoja su tuo, ką daryti su tradicijomis ir ritualais, su kuriais jie užaugo, pavyzdžiui, su protėvių pagerbimu.
„Iki XIX a. konfucianizmas kinų, korėjiečių ir japonų visuomenėms teikė gaires, kaip elgtis”, – aiškino kunigas ir pridūrė, kad „Konfucijaus analai” vis dar yra Taivano švietimo ir ugdymo pagrindas.
„Azijos krikščionims… šis dialogas, šios gairės bus naudingos, nes leis jiems užmegzti dialogą su savimi”, – sakė jis.
Pasak dikasterijos, Vatikanas rengia gaires siekdamas, kad jos taptų vertingu šaltiniu asmenims, organizacijoms ir bendruomenėms Katalikų Bažnyčioje ir už jos ribų, siekiančioms užmegzti dialogą su konfucianizmo išpažinėjais.
Taivane vykęs seminaras buvo daugiau nei dvejus metus trukusio pasirengimo vaisius. Vatikano tarpreliginio dialogo biuras pakvietė konfucianizmo ekspertus iš viso pasaulio pasidalyti savo įžvalgomis keliuose internetiniuose susitikimuose, vykusiuose prieš asmeninį susitikimą Taivane.
Pasak P. Kubuya, reikia dar daugiau darbo ir studijų, ir jis tikisi, kad gairės bus baigtos rengti ir paskelbtos maždaug kitais metais.
„Tikėkimės, kad įtraukdami konfucianizmą į dialogą… krikščionis, kilęs iš Azijos, iš tos aplinkos, sužinos Bažnyčios poziciją, ir kaip jis gali sujungti savo kultūrinę tradiciją ir tikėjimą, kurį yra priėmęs, ir gyventi taikoje su juo”, – kalbėjo P. Kubuya.
Dabartinis Vatikano dialogas su konfucianizmu remiasi praėjusių amžių katalikų misionierių pradininkų Azijoje, tokių kaip garbingasis Matteo Ricci, XVII a. jėzuitas, garsus tuo, kad įvedė krikščionybę į Kinijos imperatoriškąją Mingų dinastiją, veikla.
M. Ricci konfucianizme įžvelgė „aukštąją kultūrą” ir bendravo su literatais pačioje Pekino imperatoriškojo miesto širdyje.
Vėliau misionieriai Kinijoje nesutiko su konfucianizmo praktika, ypač su tuo, ką jie laikė protėvių garbinimu, ir dėl to kilo kinų apeigų kontroversija, aiškino P. Kubuya, kuris yra knygos „Kinijos protėvių religijos reikšmė ir kontroversija” autorius.
XVII ir XVIII a. Vatikanas ne kartą kišosi į šį klausimą: Klemensas XI ir Benediktas XIV uždraudė kinų apeigas. Po dviejų šimtmečių, 1939 m., Pijus XII išleido dekretą, leidžiantį kinų katalikams laikytis protėvių apeigų.
„Taivane katalikų bendruomenė yra mažytė. Tai mažumos bendruomenė, bet aš visada sakau, kad jų nedaug, bet jie labai subrendę, nes yra tvirtai apsisprendę ir jų krikščioniškoji tapatybė labai stipri”, – sakė P. Kubuya.
Būdamas ksaverijonų kunigas misionierius, jis suvokia, kad yra Bažnyčios misionieriškojo palikimo Azijoje tęsėjas.
Ksaveriečių ordiną įkūrė šventasis Guido Maria Conforti, XIX a. italų misionierius, įkvėptas tęsti šventojo Pranciškaus Ksavero, XVI a. jėzuito misionieriaus Azijoje, kuris mirė taip ir neįgyvendinęs savo svajonės evangelizuoti Kiniją, misionierišką veiklą.
P. Kubuya prisimena, kad jis buvo vienas iš 12 Kongo kunigų, tarnavusių Taivane kaip misionieriai, kol buvo pakviestas tarnauti Romos kurijoje.
Taivane „daugelis budistų, daoistų, konfucianistų mano, kad krikščionių kunigai, misionieriai yra užsieniečiai, t. y. vakariečiai, amerikiečiai ar europiečiai, todėl, pamatę mus iš Afrikos, jie pradėjo suprasti, kad iš tikrųjų Bažnyčia yra labai sudėtinga, turtinga ir neišskirtinė. Tokia buvo mano patirtis”, – sakė jis.
„Manau, kad mūsų buvimas [Azijoje] parodo Bažnyčios katalikiškumą, kad ji veiks nepaisydama spalvų, nepaisydama kalbų, – sakė jis. – Kad Katalikų Bažnyčia yra visuotinė, nes mes atvykstame iš visur.”
Dialogas apie konfucianizmą Naujajame Taipėjuje „Krikščionys skatina dialogą su konfucianais” buvo vienas iš dviejų seminarų Azijoje, kuriuos šią savaitę surengė Vatikano tarpreliginio dialogo dikasterija.
Kovo 11-13 d. Honkonge vyks antrasis Vatikano dikasterijos organizuojamas dialogo su taoizmu renginys „Darnios visuomenės ugdymas per tarpreliginį dialogą”.
Taoizmas skiriasi nuo konfucianizmo tuo, kad jame garbinamos dievybės. Honkonge vykusiame Vatikano taoizmo koliokviume daugiausia dėmesio buvo skiriama šioms temoms: „Krikščioniški ir taoistiniai Šventojo Rašto pagrindai puoselėjant harmoningą visuomenę”, „Harmonijos puoselėjimas per garbinimą ir liturgiją”, „Tao / kelias ir De / dorybė dialoge ir praktikoje”, „Šventumas taoizme ir krikščionybėje” ir “Religinių tikėjimų ir vertybių perdavimas globalizuotame pasaulyje”.
Honkongo vyskupas kardinolas Stephenas Chow „Vatican News” pasakojo, kad tikisi, jog bendros krikščionybės ir daoizmo tarnystės dvasios pripažinimas padės „geriau įvertinti religijos vertę ir prasmę Kinijoje”.
„Taoizmo religijos vizija – skatinti pasaulio judėjimą taikos ir vienybės link, kur žmonija ir Kelias – mes sakytume „Logos” – yra susiję”, – sakė jėzuitų kardinolas.
Krikščionybę ir daoizmą „sieja tokios pat vertybės kaip gailestingumas, paprastumas ir žemiškų laimėjimų nesiekimas”, – kalbėjo S. Chow.
