Kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija paskelbė liturginį katechetų tarnystės suteikimo apeigyną. Popiežiaus Pranciškaus patvirtintas apeigynas įsigalios 2022 metų sausio 1 d.
Katecheto tarnystę, skirtą krikštytiems pasauliečiams – vyrams ir moterims – suteiks vietos vyskupas liturginių apeigų metu. Arkivyskupas Arthuras Roche (Arturas Rošė), Kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefektas, laiške vyskupų konferencijų pirmininkams išsamiai aptarė popiežiaus gegužės mėnesį įsteigtą katecheto tarnystę, įvardijo kai kuriuos reikalavimus katecheto tarnystei ir pristatė katecheto tarnystės suteikimo liturgines apeigas.
Vyskupų konferencijoms suteikta galimybė plačiai pritaikyti savo poreikiams apeigyną, kurio bazinis tekstas Editio typica paskelbtas lotyniškai.
Ganytojai privalės savo vyskupijų Bažnyčioms pristatyti katecheto bruožus ir vaidmenį, parengti jų ugdymo kursus ir informuoti bendruomenes, kad tikintieji gerai suprastų naują bažnytinę katecheto tarnystę ir kuo ji skiriasi nuo kitų bažnytinių vaidmenų.
Episkopatams pavesta apeigyno tekstą išversti į vietines kalbas ir vertimą su galimais papildymais pristatyti Kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijai, kad būtų patvirtintas.
Kongregacijos prefektas laiške episkopatų pirmininkams patikslino jo pasirašyto dekreto dėl katecheto tarnystės suteikimo liturginių apeigų turinį nurodydamas, kad tarnystės suteikimas galės įvykti per šventąsias Mišias arba Žodžio liturgijos pamaldas. Tekste pristatyti apeigų skaitiniai iš Senojo ir Naujojo Testamentų, į apeigas įtraukti keli privalomi liturginiai momentai: raginimas, kvietimas maldai, palaiminimas ir kryžiaus įteikimas.
Katecheto tarnystė yra nuolatinė tarnystė vietinei Bažnyčiai, ją vykdo krikštyti pasauliečiai, tačiau ji yra aiškiai atskirta nuo kunigystės. Krikštas įpareigoja prisiimti bendrą atsakomybę vietinėje Bažnyčią už tikėjimo skelbimą ir perdavimą, vykdyti šį vaidmenį bendradarbiaujant su įšventintais dvasininkais ir jiems vadovaujant.
Katecheto tarnystės išraiškų gali būtų daugiau, tačiau, pasak kongregacijos prefekto, ryškiai išsiskiria dvi: katechetai, kuriems pavestas katekizavimo uždavinys, ir apaštalaujantys katechetai, t.y., vadovaujantys vietinės bendruomenės maldai, laidotuvėms, slaugantys ligonius, formuojantys kitus katechetus, koordinuojantys pastoracinius veiksmus, vargstančiųjų globą.
Katecheto tarnystė yra pašaukimas, vyskupo pareiga atskirti kandidatus, nebūtina suteikti šią tarnystę visiems, kurie vadinami katechetais ar bendradarbiauja pastoraciniuose darbuose.
Pvz., katecheto tarnystės neturi būti suteikiama kandidatams į diakonus ar kunigus, vienuolėms ir vienuoliams, nepaisant to, kad jų kongregacijos charizmai būdingas katekizavimo uždavinys, taip pat tikybos dėstytojams mokyklose ir asmenims, tarnaujantiems vien tiktai savo bažnytinio judėjimo nariams, pavedimą katekizuoti gavusiems iš judėjimo vyresnybės, o ne iš vyskupo.
Kandidatai į katecheto tarnystę gali būti gilaus tikėjimo ir visapusiškai brandūs vyrai ir moterys, kuriems savas svetingumas, dosnumas, kurie turi broliškos ir seseriškos bendrystės gyvenimo patirtį, atitinkamą biblinį, teologinį, pastoracinį ir pedagoginį pasirengimą, gavę įkrikščioninimo sakramentus.
Kandidatai, norintys pasišvęsti katecheto tarnystei, privalo raštiškai įteikti vietos vyskupui ketinimų prašymą.
