Pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame siekiama pertvarkyti tarptautinę finansų sistemą, baigiasi penktadienį po to, kai buvo žengti nedideli žingsniai siekiant palengvinti klimato ir ekonomikos krizių prislėgtų besivystančių šalių skolų naštą.
Nors šeimininkė Prancūzija šią konferenciją pristatė kaip konsensuso siekimo pratybas, vadovai spaudžiami pasiekti aiškių dviejų dienų susitikimo rezultatų, po kelerių pastarųjų metų krizių ekonomikoms skęstant didėjančiose skolose.
Aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas „vis labiau pripažįstant būsimų finansinių iššūkių mastą ir perspėjant, kad pasaulio gebėjimas pažaboti pasaulinį atšilimą iki priimtino lygio priklauso nuo didžiulio investicijų į švarią energiją padidėjimo besivystančiose šalyse”.
Kadangi dėl turtingesnių šalių neįvykdytų pažadų skirti pinigų klimato kaitai stabdyti trūksta pasitikėjimo, besivystančios šalys siekia apčiuopiamos pažangos, rašo BNS.
Kovos su klimato kaita priešakinėse linijose esančių V-20 šalių grupė, kuriai šiuo metu priklauso 58 valstybės narės, pareiškė, kad pasaulinė finansų sistema turi būti pertvarkyta taip, kad „atitiktų klimato kaitos stabdymo tikslus iki 2030 metų”.
Bendras žmogiškumas ir moralinė būtinybė
„Atvykome į Paryžių įvardyti bendrą žmogiškumą, kuriuo dalijamės, ir absoliučią moralinę būtinybę išsaugoti mūsų planetą ir padaryti ją tinkama gyventi“, – sakė Barbadoso ministrė pirmininkė Mia Mottley (Mija Motli), kurios Karibų jūros salų valstybei kelia grėsmę kylantis jūros lygis ir atogrąžų audros.
Ji tapo įtakinga Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vaidmens pertvarkymo klimato krizės laikotarpiu šalininke.
Barbadosas pateikė išsamų planą, kaip sutvarkyti pasaulinę finansų sistemą, kad besivystančios šalys galėtų investuoti į švarią energiją ir padidinti atsparumą klimato poveikiui.
Vieną svarbiausių pranešimų padarė TVF direktorė Kristalina Georgijeva, kuri teigė, kad buvo įvykdytas pažadas perkelti 100 mlrd. dolerių (91,03 mlrd. eurų) likvidumą didinančių specialiųjų skolinimosi teisių į klimato ir skurdo fondą.
Pasaulio banko prezidentas Ajay Banga (Adžajus Banga) sakė, kad skolintojas įves skolos grąžinimo sustabdymo mechanizmą krizės ištiktoms šalims, kad jos galėtų sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus ir nustoti nerimauti dėl būsimos sąskaitos.
Be to, turtingų valstybių ir daugiašalių plėtros bankų grupė pažadėjo Senegalui skirti 2,5 mlrd. eurų, kad padėtų Vakarų Afrikos šaliai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Taip pat Zambija, kuri, prasidėjus COVID-19 pandemijai, neįvykdė savo skolinių įsipareigojimų, užsitikrino tam tikrą finansinę pagalbą, o pagrindinė skolintoja Kinija ir kiti kreditoriai sutiko restruktūrizuoti 6,3 mlrd. dolerių (5,74 mlrd. eurų) paskolas.
Zambijos prezidentas Hakainde Hichilema (Hakaindė Hičilema) socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino tai „svarbiu etapu mūsų kelyje į ekonomikos atsigavimą ir augimą“.
Milijardų pavertimas trilijonais
Tačiau norint padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita, reikia daug daugiau, sako susinkusieji Paryžiuje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) teigė tikintis, kad šiais metais pagaliau bus įvykdytas pažadas iki 2020 metų skurdesnėms šalims kasmet skirti 100 mlrd. dolerių klimato kaitos finansavimui, nors faktinis patvirtinimas, kad pinigai buvo skirti, užtruks kelis mėnesius, jei ne metus.
Šią savaitę Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pareiškė, kad per dešimtmetį metinės investicijos į švarią energiją šiose šalyse turės išaugti iki beveik 2 trilijonų JAV dolerių (1,83 trilijono eurų)
Pasak susirinkusiųjų Prancūzijoje, „labai svarbu, kad būtų išlaikytas Paryžiaus susitarimo tikslas apriboti pasaulinį atšilimą gerokai mažiau nei dviem laipsniais Celsijaus, palyginti su priešpramoniniu laikotarpiu, ir, jei įmanoma, mažiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus”.
Idėjos, kaip milijardus paversti trilijonais šiems klimato ir vystymosi tikslams, apima daugiašalius plėtros bankus, kurie padėtų sutelkti investicijas į klimato kaitos sprendimą, taip pat iškastinio kuro pelno ir finansinių sandorių apmokestinimą siekiant surinkti lėšų kovoti su klimato kaita.
Prancūzija remia idėją įvesti tarptautinį laivybos išmetamo anglies dvideginio mokestį ir tikisi, kad liepos mėnesį įvyksiančiame Tarptautinės jūrų organizacijos susitikime bus pasiektas proveržis.
Šalys taip pat nori, kad į naujus skolos susitarimus būtų įtrauktos išlygos dėl stichinių nelaimių, leidžiančios šaliai dvejiems metams sustabdyti skolos grąžinimą po ekstremalių oro sąlygų.
