Valstybės kontrolė ragina nustatyti vieningus aukštųjų mokyklų palyginimo rodiklius, tobulinti studijų programų rengimą ir vykdymą bei didinti studijų tarptautiškumą.
„Visos valstybinės aukštosios mokyklos imasi priemonių, orientuotų į studijų kokybės užtikrinimą, tačiau mūsų auditas rodo, kad šią sritį dar būtina tobulinti“, – antradienį išplatintame pranešime cituojama Valstybės kontrolės atstovė Kristina Česaitienė.
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad Valstybės kontrolės įžvalgos, rekomendacijos „koreliuoja su suplanuotais veiksmais ir dar kartą patvirtina, kad aukštojo mokslo sistema yra pribrendusi pokyčiams“.
„Studijų kokybės, aukštojo mokslo tarptautiškumo, konkurencingumo didinimo klausimai yra itin aktualūs. Tai ir strateginiai ministerijos tikslai aukštojo mokslo srityje. Todėl dėkojame Valstybės kontrolei už įžvalgas – tai bus papildomas akstinas visai aukštojo mokslo sistemai orientuotis į rezultatą, o politikams – priimti labai reikalingus sprendimus, padedančius siekti kokybės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Daugiau dėmesio palyginimui, programų rengimui
Kaip nurodoma audito institucijos ataskaitoje, šiuo metu šalyje nėra nustatytų veiklos kokybės rodiklių, pagal kuriuos būtų galimybė palyginti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus.
Aštuonių įvertintų aukštųjų mokyklų duomenimis, universitetai stebi nuo 16 iki 66, kolegijos – nuo 56 iki 92 veiklos rodiklių, tačiau jie nepalyginami dėl skirtingų matavimo vienetų, skaičiavimo metodikos.
„Nesant palyginamų kokybės matavimo rodiklių nėra galimybės patikimai įvertinti veiklos kokybę ir rezultatus, su kuriais būtų siejamas finansavimas, kaip siekiama XVIII Vyriausybės programoje. Tokia geresnių rezultatų siekti skatinanti finansavimo praktika jau taikoma Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje“, – nurodoma dokumente.
Be kita ko, Valstybės kontrolė stojantiesiems į pirmos pakopos ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas rekomenduoja nustatyti vienodus minimalius reikalavimus, ne mažesnius nei stojantiems į valstybės finansuojamas vietas.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad socialiniai partneriai ir studentai į programų rengimo procesą įtraukiami neretai tik formaliai, o daugiau nei trečdalis studentų atstovybių teigė, kad studentai programų rengime dalyvauja neaktyviai.
„Nustatyta, kad du universitetai ir keturios kolegijos į programų rengimą neįtraukė studentų, vienas universitetas į darbo grupės sudėtį neįtraukė socialinių partnerių, nors jie teikė nuomones ir rekomendacijas dėl programų rengimo“, – nurodoma dokumente.
„Nepakankamai įtraukiant socialinius partnerius ir studentus, nebus suprasti darbo rinkos ir mokymosi poreikiai, svarbūs studijų programų kokybei“, – teigiama jame.
Be to, kaip rodo auditas, bent 56,5 proc. vykdomų programų šių metų pradžioje nebuvo laiku įvertintos, nors jose mokosi apie 53 tūkst. (60,1 proc.) studentų.
Pasak auditorių, didesnė studijų tarptautiškumo plėtra didintų Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį patrauklumą, skatintų studentų ir dėstytojų judumą, leistų pritraukti talentų iš užsienio.
Lietuvoje buvo siekta, kad iki 2020 metų (iki koronaviruso pandemijos) 20 proc. studentų dalį savo studijų būtų mokęsi užsienyje, tačiau jų dalis nesiekė 4 procentų.
Kalbant apie atvykstančius studentus, Lietuva du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (22 proc.) pagal užsienio doktorantų dalį šalyje (10,1 proc.).
Valstybiniuose universitetuose vidutiniškai vykdoma po 23 programas (32 proc.) užsienio kalba, kolegijose – po tris (14 proc.).
Kaip nurodo Valstybės kontrolė, tai yra viena pagrindinių priežasčių, ribojančių galimybes pritraukti daugiau užsienio studentų ir didinti tarptautiškumą.
Pokyčiai – rudenį
Kaip nurodo ministerija, ji yra parengusi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimą, kuris pateiktas svarstyti Seimui rudens sesijoje.
ŠMSM teigimu, juo siekiama suvienodinti minimalius priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas vietas, tiek nefinansuojamas, kad nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio į auštąsias mokyklas ateitų tinkamai pasirengę studijoms pirmakursiai, o stojantiems į mokamas vietas nebebūtų taikomi žemesni reikalavimai.
„Kartu pateiktas bei Seime bus svarstomas ir kitas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama įtvirtinti nuostatą, kad už studijų pasiekimus aukštosioms mokykloms skiriamas papildomas finansavimas. Tikimasi, kad tai bus paskata aukštosioms mokykloms gerinti studijų kokybę“, – nurodoma pranešime.
Kad aukštosios mokyklos pašalintų jų išorinio ekspertinio vertinimo metu nustatytus trūkumus ir tobulintų veiklą, bus numatyti atsiskaitymo terminai ir detalizuota tokio atsiskaitymo tvarka. Tai šiemet atliks Studijų kokybės vertinimo centras.
Kaip informuoja ministerija, dar šiemet numatoma parengti ir tarptautiškumo skatinimo strateginį dokumentą, apimantį plėtros tikslus, prioritetus, priemones, rodiklius, finansavimą, terminus.
Vėliau, iki 2023 metų, bus sukurta ir patvirtinta užsienio studentų pritraukimo strategija.
