Valdantieji ir institucijų vadovai sako, kad sveikatos apsaugos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, bet opozicija su tuo nesutinka.
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Sveikatos reikalų komitetai uždarame posėdyje išklausė informaciją apie sveikatos sistemos pasirengimą išorės grėsmėms ir darbą krizių bei karinių grėsmių atveju.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad sveikatos apsaugos sistema, palyginti su kitomis, yra „viena geriausiai pasirengusių“, o jo pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas situaciją vadina katastrofiška.
Vaistų ir medikamentų – mėnesiui į priekį
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas komentuodamas situaciją tvirtina, kad sveikatos apsaugos sistema ruošiasi galimoms grėsmėms ir yra „neblogai padariusi namų darbų“.
„Prieš kokius pusę metų kalbėjome, kad reikia turėti rezervų medicininių ir vaistų mėnesiui, dabar visos įstaigos atitinka šį standartą, kad reikia spręsti elektros tiekimo problematiką, resursų problematiką, visos įstaigos sprendžia tą problemą arba yra išsprendusios, tas algoritmas yra, jis veikia“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko pavaduotojas D. Gaižauskas situaciją įvardina priešingai, sakydamas, kad „sveikatos sistema yra visiškoj nulinėj padėty“.
„Visi mes šokiruoti, Sveikatos apsaugos ministerija ir ministras savo pasisakyme nuolat kartoja, kad jis neturi scenarijų, kokia gali būti kilus karinė grėsmė, jis grėsmes įvardija kaip dramaturgiją. Karas vyksta metai, mes kalbam apie diviziją, o sveikatos sistema – visiškoj nulinėj padėty“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
„Situacija ne tai, kad bloga, ji katastrofiniam lygmeny, jei Krašto apsaugos ministerija bando kažkaip ištraukti sveikatos apsaugos ministrą, klausimus pridengti, sveikatos apsaugos sistema yra nulinė“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovas.
Situacija ne tai, kad bloga, ji katastrofiniam lygmeny, jei Krašto apsaugos ministerija bando kažkaip ištraukti sveikatos apsaugos ministrą
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas tuo metu sako, kad sveikatos apsaugos sistemoje matyti progresas, o daugiausiai rūpesčių kelia ryšių užtikrinimas ir pajėgų mobilumas.
„Sveikatos apsaugos sektorius yra pakankamai geram kely, progresas yra matomas, keletas dalykų, kur mes matytumėm, kad gali būti dar sparčiau perorientuojamas prioritetas, tai ryšių užtikrinimas ir pajėgų suvaldymas, kai turime užtikrinti mobilumą, jei reikėtų permesti didesnes pajėgas į vieną ar kitą miesto ligoninę ar regioną“, – sakė V. Vitkauskas.
Jis taip pat nurodė, kad reikia labiau decentralizuoti atsargų rezervą.
Vadovai: karas turi nežinomybės faktorių
Krašto apsaugos bei Sveikatos apsaugos ministerijų vadovai tvirtina, kad karo grėsmei ruošiamasi, kaupiamos atsargos, vykdomos pratybos, o visų galimų scenarijų numatyti ir neįmanoma.
„Kilus ginkluotam konfliktui ar karui Lietuvos kariuomenė arba krašto apsaugos sistema turės užtikrinti sąveiką tarp civilinės sveikatos sistemos institucijų. Tai mes buvome identifikavę dar prieš karą Ukrainoje, o karas Ukrainoje dar labiau patvirtino tą poreikį. Progresas tikrai padarytas nemažas, kai kuriuose srityse tas progresas turėtų būti vykdomas sparčiau, tiek dėl tų pačių pratybų, dėl treniravimosi, įvertinant įvairius scenarijus“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
„Kam iš tikrųjų reikia ruoštis – karas turi tą specifiką, kad yra daug nežinomybės faktorių, ir tu negali pasakyti iš karto, koks scenarijus labiausiai tikėtinas, bet mes tuos poreikius, kuriuos esame identifikavę, ką stebime Ukrainoje, turime perimti ir treniruotis“, – kalbėjo viceministras.
Jis pažymėjo, kad kaupiant atsargų rezervą reikia labiau orientuotis į decentralizuotą modelį, jos turi būti paskirstytos kuo platesnėje teritorijoje.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažino, kad yra daugybė sričių, kurias dar reikia stiprinti, pvz., ryšių užtikrinimą, o medikamentų, anot jo, yra mažiausiai mėnesiui ir šiuo aspektu „sistema pasiruošusi bet kuriai ekstremaliai situacijai, įskaitant karą“.
„Kiek sudėtingesnė situacija su ryšio klausimais, jei būtų karas, tikrai matome, kur reikėtų tobulėti, nacionalinis roamingas (ryšys – BNS) negali tenkinti visų mūsų poreikių, bet mes esame identifikavę tas 14 svarbiausių įstaigų, taškų, kur karo atveju būtų sudėtingiausia, ten tuos dalykus galėtume užtikrinti“, – sakė A. Dulkys.
