Nepriklausomų bažnyčių tikintieji yra imlesni vadinamajam „koronos skepticizmui” nei liaudies bažnyčių nariai (kalbama apie protestantų bažnyčias – red. past.). Tokį įspūdį susidarė stebėtojai Skandinavijoje. Tačiau kol kas niekas neturi faktų ar skaičių.
Danijos laikraštis „Kristeligt Dagblad“ rašo apie Birtę, moterį iš vienos vadinamųjų laisvųjų bažnyčių. Per pirmąją infekcijos bangą 2020 m. pavasarį ji mielai laikėsi valdžios institucijų gairių, kurios buvo taikomos ir jos bažnyčioje.
Tačiau vėliau jai susidarė tvirtas įspūdis, kad už pandemijos apribojimų vyksta dvasinė kova. Ji manė, kad pats Dievas jai tai apreiškė: „Esu įsitikinusi, kad tai buvo Dievas, kuris man kalbėjo“, – sako Birtė.
Birtės istorija nėra unikali. Daugelis laisvųjų bažnyčių vadovų pripažįsta šį vakcinų skeptikų „iššūkį“. Norvegijoje ir Švedijoje jis dar stipresnis nei Danijoje. Šiaurės šalių bažnyčios netgi kalbėjo apie bendrą įspėjimą dėl „YouTube pranašų“ skleidžiamos dezinformacijos.
„Kristeligt Dagblad“ remiasi laisvųjų bažnyčių žurnalu „Udfordringen“ („Iššūkis“), kuris labai skeptiškai vertina pandemiją. „Visa viruso istorija yra nusikaltimo, melo, manipuliavimo, apgaulės, prievartos ir slaptumo vaisius“, – teigia redaktorius Jakob Martini (Jakobas Martinis). „Mano sąžinė ir meilė tiesai draudžia paklusti šiai sistemai. Tai ideologinė pandemija.“
Visa viruso istorija yra nusikaltimo, melo, manipuliavimo, apgaulės, prievartos ir slaptumo vaisius.
Atrodo, kad vienas atviriausių laisvosios bažnyčios skeptikų yra Svein Magne Pedersen (Sveinas Magne Pedersenas). Šis norvegų pamokslininkas jau kelis mėnesius perspėja dėl vakcinos. Jis vakciną vadina „nuodinga“, o žmones, kurie ją vartoja, „apgautais priešo“. Jis teigia, jog vakcinoje yra „gyvybei pavojingų kenksmingų dalelių ir toksinų“.
Jo raginimas aiškus: „Jei norite gyventi, laikykitės atokiau nuo švirkšto. Neleiskite, kad nuodai pažeistų jūsų vaikų širdis, smegenis ir plaučius“, – perspėja Pedersen.
Pamokslininkas, dirbantis su savo fondu „Misjonen Jesus Leger“ („Jėzaus gydytojų misija“), rengia pamaldas ir kviečia paskiepytus žmones susisiekti. Teigiama, kad tokiu būdu galima „išvalyti“ kraujyje esančią taršą.
Švedijoje kitas laikraštis „Dagen“ atliko tyrimą iš 114 laisvųjų bažnyčių pastorių tirdamas, ar jie yra paskiepyti. Išvada buvo tokia, kad 97 proc. jų buvo paskiepyti. Iš visų pastorių 20 proc. diskutavo šia tema savo bendruomenėje.
Kur kas garsiau protestuojama prieš leidimus patekti į pamaldas. Net Švedijos Bažnyčios arkivyskupė Antje Jackelen pareiškė, kad nėra pasirengusi tam pritarti, nes vyriausybė anksčiau buvo pažadėjusi neįvesti tokių leidimų.
Didesnės Bažnyčios Europoje gana noriai gina vakcinaciją. Gruodžio mėnesį Europos bažnyčių konferencija (CEC) ir ES katalikų vyskupų komisija (COMECE) išplatino bendrą raginimą skiepytis. Bažnyčių teigimu, kaip Dievas parodė meilę ir rūpinimąsi žmonėmis gimstant Jėzui, taip ir krikščionys turėtų rodyti atsakomybę.
Bažnyčių teigimu, kaip Dievas parodė meilę ir rūpinimąsi žmonėmis gimstant Jėzui, taip ir krikščionys turėtų rodyti atsakomybę.
„Mes laikomės nuomonės, kad skiepai šiuo metu yra veiksmingiausia priemonė pandemijai suvaldyti ir gyvybėms išgelbėti“, – sakoma bendrame abiejų organizacijų pirmininkų pareiškime. Skiepijimas „yra ne tik meilės ir rūpestingumo, bet ir atsakomybės bei socialinio teisingumo aktas“. Jie smerkia „klaidingą informaciją ir nepagrįstus teiginius“.
Be to, ortodoksų Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus ragina skiepytis. Tokią pačią žinią skelbia ir Rusijos patriarchas Kirilas, raginantis krikščionis netapatinti skiepų ir QR kodo su „antikristo ženklais“.
Kita vertus, norvegų liuteronų parapijos kunigas Toralv Froysaa Lie (Toralvas Froysas Lie) iš Tinno socialinėje žiniasklaidoje yra paskelbęs keletą labai kritiškų pranešimų: „Nesu ekspertas, bet renkuosi klausytis ne vieno balso. Kol kas neabejoju, kad yra pagrindo būti skeptiškam“.
Gerai žinomas skeptiko Romos Katalikų Bažnyčioje pavyzdys yra ir vokiečių kardinolas Gerhard Müller (Gerhardas Miuleris). Pasak Austrijos radijo ORF, G. Miuleris įžvelgia galingą finansinį elitą, slypintį už pandemijos valdymo priemonių sprendimų.
