Visuomenėje daugėja diskusijų, kaip tėvai turėtų apsaugoti savo vaikus nuo internetinių pinklių ir pasirūpinti jų socialiniais tinklais. LINEŠA (Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros) projektų vadovo Liudo Mikalkevičiaus, kuruojančio projektą „Draugiškas internetas“, nuomone tėvai turėtų ne tik kalbėtis apie interneto higieną su atžalomis, bet kartu ir užtikrinti saugią elgseną internete. Kada vaikas gali turėti savo asmeninę paskyrą? Ar reikia vaikams drausti arba riboti jų veiklą socialiniuose tinkluose?
LINEŠA (Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros) kuruojamas projektas „Draugiškas internetas“, skatina vaikus ir jų tėvus atsižvelgti į kokybišką ir saugų interneto vartojimą. Taipogi, projektu siekiama sukurti patikimą internetinę aplinką ir įtraukti jaunimą į saugesnį interneto erdvės kūrimą.
Siekiant plėsti saugesnio interneto paslaugų sistemą Lietuvoje, buvo įkurtas Saugesnio interneto centras – keturių institucijų konsorciumas (LINEŠA, Vaikų linija, LR Ryšių reguliavimo tarnyba ir asociacija „Langas į ateitį“). Šis Centras teikia tris svarbiausias paslaugas visuomenei: informavimo, pagalbos linijos ir karštosios linijos.
Pasak LINEŠA projektų vadovo Liudo Mikalkevičiaus, vaikų nereikia per daug riboti, mat gudrus paauglys gali rasti savų būdų, kaip pasipriešinti tėvų griežtiems draudimams. Tačiau pokalbiai namuose apie socialinių tinklų naudojimą ir priežiūra – tikrai reikalinga.
– Nuo kelių metų vaikui galima leisti naudotis socialiniais tinklais?
Europos Parlamento bendrai apibrėžtas amžius – 13 metų, panašias rekomendacijas siūlo ir JAV organizacijos. Jaunesniems vaikams galima pradėti susipažinti su socialiniais tinklais, naudojantis tėvų paskyromis, kartu su jų priežiūra.
Kalbant apie laiko praleidimo prie ekranų, – iki 3 metų yra rekomenduojamos kelios minutės per dieną su suaugusiųjų priežiūra, iki 6 metų pusvalandis, o iki 10 metų maždaug apie valandą.
– Kaip elgtis tėvams? Ar reikėtų drausti?
Geriausi veiksmai yra pereinamieji, nuo mažiausio amžiaus, kai vaikai sužino apie socialinius tinklus ir pradeda norėti turėti savo paskyrą. Tai reikia vertinti labai individualiai, kai kurie pradeda domėtis ankstyvame amžiuje, tuo tarpu kitiems – gali būti neįdomu net ir peraugus šį 13 metų amžių.
Bendrai žiūrint, galbūt vaikui užtektų naudotis tėvų paskyromis ir tik vėliau susikūrus asmeninę paskyrą, reiktų su vaiku kalbėtis apie tai kaip sekasi naudotis paskyra, kas ten yra naujo. Konkrečiai kalbant apie draudimą, nereikėtų jaunuoliui vienareikšmiškai sakyti „ne“ ar imtis radikalių veiksmų, nors priežiūros reikia.
– Kaip rasti ribą, kiek galima, o kur jau sakyti „stop“?
Kiekvienoje situacijoje reikia vadovautis individualiu požiūriu, nes tų situacijų ir poreikių būna įvairių, bet bendros taisyklės turėtų būti. Jeigu vaikas kelia nuotraukas ar vaizdo įrašus, rekomenduojama tėvams juos prieš tai peržiūrėti.
Galima bendrai namuose apibrėžti taisykles: pavyzdžiui, jeigu tai yra informacija susijusi su šeima, galbūt kažkokie konfidencialūs dalykai, vaikai turėtų pasikonsultuoti su tėvais ir bendrai sutarti, kokia informacija turėtų būti viešinama, o kokia ne.
Taip pat galima susitarti, kas matys tuos pasidalinimus, pavyzdžiui artimiausi draugai.
– Ar turėtų tėvai žinoti vaikų prisijungimo duomenis prie socialinių tinklų?
Čia nuomonės išsiskiria, tiek ekspertų, tiek pačių jaunuolių. Ankstyvame amžiuje tėvai turėtų žinoti prisijungimo duomenis. Paauglystėje tėvai jau neturėtų tiek kontroliuoti, paaugliui reikia erdvės ir privatumo. Tačiau iki 13 metų absoliučiai reiktų žinoti jaunuolio prisijungimo duomenis.
– Kokie didžiausi pavojai vaikui tyko internete?
Reiktų atkreipti dėmesį dalinantis informacija, susidraugaujant su kažkuo, nes dažnai pasitaiko apsimetėlių, tiek dėl turtinių paskatų, tiek dėl kažkokių nuotraukų išviliojimo, pornografijos.
Kitas svarbus dalykas, į ką reiktų atkreipti dėmesį – „internetiniai troliai”, patyčios. Tai yra labai smarkiai susiję su emocine sveikata, su gerbūviu, kuris persikelia taip pat ir į realų gyvenimą. Patyčios gali labai stipriai paveikti emocinę sveikatą.
Tos pačios problemos potemė, gali būti netikra informacija, nes jaunesniems žmonėms, būna sunku ją įvertinti dėl informacijos ar gyvenimo patirties stokos. Visa tai gali būti susiję su kažkokia politine manipuliacija, su pardavimais, bandymais parduoti produktus.
