Pirmadienį, birželio 17 d., Šventojo Sosto ir Vatikano finansinę veiklą tikrinanti Finansų priežiūros ir informacijos institucija paskelbė ataskaitą apie 2023 m. vykdytą stebesėną.
Šią instituciją 2010 m. įsteigė popiežius Benediktas XVI, kai Vatikanas prisiderino prie tarptautinių finansinio skaidrumo, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos standartų. Vėliau Pranciškus šią instituciją dalinai pertvarkė, paskyrė naujus vadovus.
Per 2023 m. Finansų priežiūros ir informacijos institucija tyrė 123 įtarimų sukėlusius atvejus. Apie 11 iš jų buvo informuota Vatikano prokuratūra. Beveik visi įtarimų kėlę atvejai buvo susiję su operacijomis, atliekamomis Vatikano banke, tačiau tik vienu atveju prireikė operaciją preventyviai sustabdyti.
2023 m. Vatikano Finansų priežiūros ir informacijos institucija pasirašė 9 naujus bendradarbiavimo protokolus su atitinkamomis kitų šalių institucijomis. Dabar tokie susitarimai yra pasirašyti su 76 šalimis. Per praėjusius metus Vatikano Finansų priežiūros ir informacijos institucija pateikė 22 informacijos prašymus atitinkamoms kitų šalių institucijoms ir gavo 10 tokių prašymų iš kitų šalių institucijų.
Ataskaitoje taip pat minimas praėjusių metų pabaigoje paskelbtas Vatikano valstybės įstatymas, kuriuo Vatikano finansų sistemoje buvo įvesti kai kurie pakeitimai, atsižvelgiant į Europos tarybos finansinio skaidrumo stebėsenos institucijos Moneyval rekomendacijas.
Prieš savaitę ataskaitą apie veiklą 2023 m. paskelbė ir Religinės veiklos finansavimo institutas, paprastai, nors ne visai teisingai, vadinamas Vatikano banku. Per vienerius metus jo gautas pelnas siekė 30,6 mln. eurų, iš kurių 13,6 buvo skirta popiežiaus vardu vykdomai labdarai.
