Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį paskelbė laišką, kurį parašė Europos Sąjungos šalių lyderiams ir kuriame išdėstė savo įspūdžius iš pastarojo meto vizitų, papiktinusių daugelį jo sąjungininkų.
Laiške, kurį liepos 12 dieną nusiuntė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles’iui Micheliui (Šarliui Mišeliui), V. Orbanas pateikia savo vertinimą apie susitikimus, surengtus per jo „taikos misija“ vadinamus šio mėnesio vizitus, įskaitant apsilankymus Maskvoje ir Pekine.
Šiuos vizitus Vengrijos premjeras vadina bandymu tarpininkauti dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, bet jie labai nepatiko ES lyderiams. V. Orbanui buvo priekaištaujama dėl susitikimų su Rusijos ir Kinijos prezidentais Vladimiru Putinu ir Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), surengtų nepasitarus su partneriais Europoje.
V. Orbanas taip pat buvo kritikuojamas dėl kenkimo ES vienybei Ukrainos klausimu ir dėl klaidingo įspūdžio, kad jis atstovavo blokui.
Vengrijos premjero 10 punktų laiške, kurį jis ketvirtadienį paskelbė savo interneto svetainėje, sakoma, kad V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, su kuriuo jis taip pat susitiko, tikriausiai nesiims iniciatyvos dėl ugnies nutraukimo ar taikos derybų.
Kariaujančios šalys „nepradės ieškoti kelio iš konflikto be reikšmingo dalyvavimo iš išorės“, rašė V. Orbanas. Jo teigimu, ES drauge su JAV ir Kinija yra vienintelės pasaulio galios, galinčios paveikti karo eigą, tačiau Europa kopijuoja karui palankią JAV politiką, nors turėtų nusigręžti nuo Vašingtono ir siekti ugnies nutraukimo.
V. Orbanas jau seniai glumina savo partnerius Vakaruose palaikydamas šiltus santykius su V. Putinu. Šie santykiai dar didesnį nerimą ėmė kelti Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą. Vengrų lyderis taip pat energingai agitavo už Kinijos investicijas ir Kinijos atžvilgiu palankesnę ekonominę politiką, nors dauguma ES šalių stengiasi apriboti Pekino įtaką.
Jis nuolat trikdė ES pastangas paremti Kyjivą ir įvesti sankcijas Maskvai dėl jos karo Ukrainoje ir ilgą laiką nesutiko su savo sąjungininkais, pasisakydamas už neatidėliotiną karo veiksmų nutraukimą, nenurodydamas, ką tai galėtų reikšti Ukrainos teritoriniam vientisumui ar saugumui ateityje.
Neseniai įvykę V. Orbano vizitai į Kyjivą, Maskvą ir Pekiną, taip pat susitikimas su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ sukėlė didelį Europos sostinių pasipiktinimą ir paskatino kai kurių šalių vyriausybes svarstyti galimybę boikotuoti būsimus neformalius susitikimus Budapešte, susijusius su Vengrijos pirmininkavimu ES.
V. Orbanas, kuris rodo paramą D. Trumpui artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose, savo laiške teigė, kad buvęs amerikiečių lyderis veiktų kaip „taikos tarpininkas“ pergalės atveju, o ji, vengro nuomone, yra tikėtina.
Jis rašė, kad D. Trumpas „nelauks savo inauguracijos, bet bus pasirengęs iš karto veikti kaip taikos tarpininkas. Tam jis turi išsamių ir gerai pagrįstų planų“.
Tačiau vengrų premjeras iš esmės patvirtino Ukrainos ir daugelio NATO narių nuogąstavimus, kad būdamas prezidentu D. Trumpas veikiausiai užtikrins, jog JAV finansinė ir karinė parama Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija, būtų nutraukta.
V. Orbanas rašė, kad jei rinkimus laimės D. Trumpas, „finansinės naštos santykis tarp JAV ir ES smarkiai pasikeis ES nenaudai, kai kalbama apie finansinę paramą Ukrainai“.
