Seimas ketvirtadienį patvirtino, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-ąją buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo Vytautas Landsbergis.
Už specialų Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė keturi parlamentarai.
Už valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui balsavo valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.
Didžioji dalis opozicijos atstovų – „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, visi išskyrus vieną Regionų frakcijos nariai – balsavime nedalyvavo. Demokratų sąjungos nariai vieninteliai iš opozicijos balsavime dalyvavo, trys buvo „už“, vienas „prieš“, susilaikė keturi parlamentarai.
„Jei norėsite kam padėkoti už vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui – padėkokit Skverneliui ir jo Vardan valdžios. Jų balsavimas užgarantavo, kad istorija būtų suklastota ir būtų saugus 71 Seimo narys salėje, ko reikia įstatymo priėmimui. Visa likusi opozicija nesiregistravo balsavimui,“ – savo feisbuko paskyroje komentavo įvykius Seime Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Įstatymas nustato, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1992 metų lapkričio 25 dienos turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
Valdantieji teigė, kad šiuo projektu tiesiog konstatuojamas istorinis faktas, o opozicijos atstovai savo ruožtu tvirtino, jog siekiama perrašyti istoriją.
„Aš laikausi tos pačios nuomonės, kad valstybė nebuvo begalvė 1990–1992 metais, valstybė turėjo faktinį vadovą, tas faktinis vadovas buvo profesorius V. Landsbergis. Čia turbūt ta tema, kur labai sunku tikėtis, kad bent viešoje diskusijoje opozicija pritars sprendimams, kuriuos siūloma priimti, nors paneigimo, kad tai buvo valstybės vadovas, man neteko girdėti“, – prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Opozicijai projektui buvo registravusi kurioziškų siūlymų, pvz., Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis siūlė V. Landsbergiui suteikti imperatoriaus statusą. Visi opozicijos siūlymai buvo atmesti.
„Visokių turėjau minčių, viena jų – suteikti karaliaus statusą, bet karaliai šiandien tokie gana simboliniai, jie neturi jokios valdžios, pagalvojau, kad aš tikrai įsiteiksiu ir būsiu gerbiamas ne tik V. Landsbergio, bet ir konservatorių, jei aš pasiūlysiu imperatoriaus statusą, tai tikrai turinčios didelę galią pareigos, kur parlamentas ir kitos institucijos yra tik simbolinės“, – sakė P. Gražulis.
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog valdančiųjų siūlomu įstatymu bandoma „prastumti istorijos klastojimą“.
„Kitas dalykas, kuris yra skaudus, kad mes šitokiais balsavimais ir šitokiu buldozeriu, (…) bandome prastumti istorijos klastojimą ir bandome priskirti žmogui, kuris nebuvo vadovu, iš esmės vadovo funkcijas. Ir labai raginu frakciją „Vardan Lietuvos“ išlaisvėti ir balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal dotaciją“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Seime vėliau ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Politinių organizacijų įstatymo, kuriuo iki 2025 metų paliekama galioti tvarka, kad biudžeto dotaciją gauna ir partijos, nedalyvavusios rinkimuose, bet sukūrusios parlamentinę frakciją.
Anksčiau per svarstymą ši nuostata buvo išbraukta dėl galimos prieštaros Konstitucijai, bet kilus grėsmei prarasti dotaciją sausį įsteigta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ paprašė pertraukos.
Argumentuodami teisėtais lūkesčiais demokratai pateikė siūlymą dotaciją naujoms partijoms palikti iki kitų rinkimų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam pritarė.
Už valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui pasisakęs demokratas V. Bakas teigė šią iniciatyvą nuosekliai rėmęs nuo praėjusios kadencijos.
„Mano nuomone, mes įstrigę istorijoje ir laikas pripažinti faktus ir kurti valstybę, kurios tikėjosi tos kartos lyderiai, kūrėjai ir visuomenė. Mes taip pat galėtume kurti istorinius įvykius, nes turime Seimo nario mandatą, kuris yra istorinis šansas kurti įvykius, bet mes kartais kalbame apie paistalus. Daugelio tų, kurie siūlo teikti imperatorių statusus, istorija net neprisimins, bet sutikime, kad mes turime tautoje lyderių, kurių niekas negali ištrinti“, – kalbėjo V. Bakas.
Priėmus įstatymą opozicinių „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė V. Bako klausė, „koks yra pinigų kvapas“. „Man labai gaila, kad parlamente, kurį rinko žmonės, vyksta politiniai mainai“, – sakė parlamentarė.
„Aš norėčiau atsakyti kolegei į pinigų kvapą – skirtingai nuo jūsų, aš atėjau į šiuos rinkimus be partijos ir be jokių oligarchų pinigų. Man suaukojo žmonės po 12 eurų ir aš dėkingas už tai, o jūs galite nuvažiuoti pas (partijos pirmininką Ramūną) Karbauskį, kuris diktuoja jums, kaip reikia kelti rankas, ir pauostyti jo pinigų kvapą“, – sakė V. Bakas.
Lietuvos šeimų sąjūdis po balsavimo išplatintame savo pareiškime konstatuoja, kad Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtas įstatymas dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso neatitinka Lietuvos Respublikos konstitucinių normų ir faktinių aplinkybių.
Taip pat kreipiasi į Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą, reikalaudamas šio įstatymo nepasirašyti ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str. kreiptis į Konstitucinį Teismą su teikimu ištirti, ar šis įstatymas sutinka su Konstitucija.
Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
