Ukrainos pakvietimas prisijungti prie NATO daugiausiai susietas su Rusijos sukelto karo pabaiga, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Pakvietimas yra, žodis pakvietimas komunikato tekste yra. (…) Pakvietimas yra ir jis vis dėlto yra daugiausia susietas su karu“, – interviu LRT televizijai ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo po kelias dienas trukusio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kurio metu sutarta, kad Ukraina prie bloko prisijungti galės tuomet, „kai su tuo sutiks sąjungininkai ir bus įvykdytos tam tikros sąlygos“.
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas po susitikimo teigė, kad sąlygos yra susijusios su gynybos, saugumo institucijų reformomis, tačiau jų nedetalizavo. Jis taip pat pabrėžė, kad sprendimui dėl kvietimo svarbi ir karo pabaiga.
„Reformos turi būti įgyvendintos, be jokios abejonės, bet tos reformos turi būti įgyvendintos ir šiaip. Nepamirškime, kad Ukraina šiuo metu yra kelyje į Europos Sąjungą“, – interviu sakė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad šiuo metu Aljanse „niekam nebekyla klausimas, ar Ukraina taps NATO nare“.
„Anksčiau toks klausimas buvo jis kybojo ore. Dabar tik liko klausimas, kada Ukraina taps NATO nare“, – sakė jis.
G. Nausėda taip pat teigė esantis patenkintas kitais NATO viršūnių susitikimo sprendimais.
„Priimta daug sprendimų, kurie yra, pirmiausia, mūsų saugumo ir tvirtybės stiprinimas“, – sakė šalies vadovas.
Anot jo, tai – nauji regioniniai gynybos planai, įtvirtintas rotacinės oro gynybos modelis, Turkijos sprendimas nebeblokuoti Švedijos narystės Aljanse, sutarimas didinti išlaidas gynybai, numatant mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Baltarusijos veiksnys tekste taip pat atsirado. Tai didelis jau konkrečiai Lietuvos pasiekimas. Aš manau, kad į tai bus atsižvelgiama ir toliau planuojant gynybos planus, vykdant kitus darbus“, – sakė G. Nausėda.
Jis patikino, kad Ukraina ir prezidentas Volodymyras Zelenskis žino apie keliamas sąlygas, tačiau nuogąstauja, kad jų sąrašas gali būti nesibaigiantis.
„Jie nuogąstauja, kad tas vadinamasis sąlygiškumas gali būti panaudotas prieš juos, kad tiesiog remiantis ta prielaida „kai sąlygos bus įvykdytos“, galima sugalvoti vis naujų reikalavimų, kitaip tariant, sugalvoti tokį geležinių kurpaičių modelį, kurių Ukraina niekada negalės sunešioti“, – teigė prezidentas.
„Aš nuraminau jį, nes aš tikrai nematau tokių nuotaikų tarp valstybių partnerių, visi kaip tik vieningai palaiko Ukrainą, bet visi sako tai, kad šiuo metu vyksta karas, ir kai karas pasibaigs, viskas pajudės labai greitai“, – pridūrė jis.
Prieš atvykdamas į Vilnių, V. Zelenskis kritikavo NATO neryžtingumą nubrėžiant perspektyvą Ukrainai, tačiau vėliau tikino, kad į Kyjivą parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“.
„Drama buvo labai didelė, ir aš vienu metu tikrai turėjau pagrindo nuogąstauti, kad tekstas gali staiga tapti daug blogesnis arba neįtraukti tų dalykų, kurie yra nepaprastai svarbūs ir mums, ir Ukrainai“, – sakė G. Nausėda, komentuodamas NATO lyderių reakciją į V. Zelenskio kritiką.
„Bet toje vietoje tiesiog aš puikiai suvokiau, kad mes jau pasiekėme maksimumą, ir bet koks mėginimas eiti toliau to šiandieninio maksimumo sužlugdys patį Vilniaus viršūnių susitikimą. Aš labai atsakingai tai sakau. Taip galėjo atsitikti“, – pridūrė jis.
