Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vadovas penktadienį pareiškė, kad neseniai Vatikano paskelbta deklaracija dėl neliturginių tos pačios lyties asmenų palaiminimų netaikoma Rytų katalikų Bažnyčioms.
Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas teigia, kad jo pareiškimas buvo atsakas į daugybę šalies graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vyskupų, dvasininkų, vienuolių, bažnytinių judėjimų ir atskirų pasauliečių kreipimųsi dėl gruodžio 18 d. paskelbtos Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracijos „Fiducia supplicans”.
Toje deklaracijoje sakoma, kad „palaiminimai yra vienas iš labiausiai paplitusių ir besivystančių sakramentalijų” ir kad galima teikti „palaiminimus nereguliariose situacijose esančioms ir tos pačios lyties poroms”.
Deklaracijoje aiškiai teigiama, kad Bažnyčios mokymas apie vieno vyro ir vienos moters santuoką nepasikeitė, ir pabrėžiama, kad tokie palaiminimai „niekada” neturėtų būti teikiami per civilinės sąjungos ceremoniją ir net ne kartu su ja, kad būtų išvengta painiavos ar skandalo.
S. Ševčiukas sakė, kaip teigiama internete paskelbtame jo pareiškimo vertime iš ukrainiečių į anglų kalbą: “Pasitaręs su atitinkamais ekspertais ir kompetentingomis institucijomis, noriu jus informuoti apie šiuos dalykus:
Minėtoje deklaracijoje aiškinama palaiminimų pastoracinė prasmė Lotynų Bažnyčioje, o ne Rytų Katalikų Bažnyčiose”, – sakė arkivyskupas, turėdamas omenyje „Fiducia supplicans”.
„Joje nenagrinėjami katalikų tikėjimo ar moralės klausimai, nesiremiama jokiais Rytų Bažnyčių kanonų kodekso nurodymais ir neminimi Rytų krikščionys. Taigi, remiantis kan. KTKRK 1492, ši deklaracija taikoma tik Lotynų Bažnyčiai ir neturi teisinės galios Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios tikintiesiems”, – sakė jis.
Visos 23 Rytų katalikų Bažnyčios turi vieną Kanonų teisės kodeksą, atskirą nuo Lotynų Bažnyčios kodekso.
„Ukrainos Graikų katalikų Bažnyčia yra viena iš Rytų Katalikų Bažnyčių, todėl turi savo liturginį, teologinį, kanoninį ir dvasinį paveldą, kurio visi tikintieji privalo laikytis ir puoselėti (KBK, kan. 39-41)”, – sakė S. Ševčiukas.
Jis sakė, kad žodžio „palaiminimas” reikšmė Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčioje turi kitokią prasmę nei lotynų Bažnyčioje.
S. Ševčiukas sakė, kad pagal Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios liturginę praktiką „kunigo ar vyskupo palaiminimas yra liturginis gestas, kurio negalima atskirti nuo likusio liturginių apeigų turinio ir susiaurinti tik iki privataus pamaldumo aplinkybių ir poreikių (UGAKB katekizmas „Kristus yra mūsų Pascha”, kan. 505-509)”.
„Pagal bizantiškojo apeigyno tradicijas „palaiminimo” sąvoka reiškia pritarimą, leidimą ar net įsakymą atlikti tam tikrus veiksmus, melstis ir atlikti asketines praktikas, įskaitant tam tikras pasninko ir maldos rūšis”, – pridūrė jis.
S. Ševčiukas sakė, kad kunigo palaiminimas „visada turi evangelizacinį ir katechetinį matmenį”, ir pridūrė, kad palaiminimas „jokiu būdu negali prieštarauti Katalikų Bažnyčios mokymui apie šeimą kaip ištikimą, neišardomą ir vaisingą vyro ir moters meilės sąjungą, kurią mūsų Viešpats Jėzus Kristus pakėlė iki Šventojo Santuokos sakramento orumo”.
„Pastoracinis įžvalgumas ragina mus vengti dviprasmiškų gestų, išsireiškimų ir sąvokų, kurios iškraipytų ar iškreiptų Dievo žodį ir Bažnyčios mokymą”, – sakė jis.
