Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas (Kristofas Šionbornas) OP neseniai duotame interviu vienam prancūzų katalikiškam žurnalui teigė, kad didėjančios sekuliarizacijos ir islamo augimo daugelyje istoriškai krikščioniškų tautų akivaizdoje katalikai turėtų „pasitikėti malonės veikimu“ ir nepamiršti, kad Bažnyčia yra „žmonių reikalų ekspertė“.
„Bažnyčia yra gyva ir visada bus, nors ir kitokiomis aplinkybėmis. Turime susitaikyti su Europos nuosmukiu. Esame linkę žvelgti į savo bažnytinę bambagyslę, tačiau tai neabejotinas žemyno judėjimas“, – „Famille Chrétienne” kalbėjo kardinolas.
„Po 20 metų Europos gyventojų skaičius bus ne toks, koks yra dabar, ir jau dabar jis nėra toks, koks buvo prieš 50 metų. Tai neišvengiama, visų pirma dėl mažėjančio gimstamumo Europoje, bet taip pat dėl imigracijos ir didėjančio islamo paplitimo. Tai mums, krikščionims, kelia naujų iššūkių. Taip pat neturime pamiršti, kad Viešpats veikia savo Bažnyčioje! Tik pagalvokite apie 12 000 suaugusiųjų ir jaunuolių krikštų Prancūzijoje šiais metais.“
Austrijos kardinolas, prisidėjęs prie Katalikų Bažnyčios katekizmo rengimo, sakė, kad, nepaisant Bažnyčios įtakos Europoje mažėjimo, jis įsitikinęs, jog Bažnyčia „dar neišsikvėpė“.
„Nepaisant sekuliarizacijos, didieji vyrų ir moterų klausimai išlieka tie patys kaip ir anksčiau: gimimas, augimas, išsilavinimas, ligos, ekonominiai rūpesčiai. Ir dar šeima, santuoka ir mirtis, – pažymėjo C. Schönbornas. – Daug kalbama apie pokyčius, tačiau per mažai dėmesio skiriama visuomenės konstantoms. Bažnyčia turi prisiminti, kad ji yra žmonių reikalų ekspertė, kaip sakė Paulius VI“.
Kardinolas pavadino „absurdiška“ mintį, kad Prancūzija ir Europa dėl islamo įtakos „nebėra krikščioniškos“, tačiau tvirtai pabrėžė, kad „katalikai turėtų grįžti į Bažnyčią“.
„Jei katalikai palieka Bažnyčią, neturėtume stebėtis, kad jų yra mažuma“, – tęsė jis, ragindamas „broliškai suartėti” su islamu ir pakartodamas popiežiaus Pranciškaus žodžius bei pažymėdamas, kad krikščionys „nesiima ginklų, bet pasitiki malonės veikimu”.
„Abi mūsų religijos yra absoliučiai patrauklios. Musulmonams Dievas pareikalavo, kad visas pasaulis būtų pavaldus jam ir Koranui. Kalbant apie Kristų, jis patikėjo mums visuotinę misiją: „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones”. Todėl nė vienas iš jų negali atsisakyti savo misijos. Tačiau krikščionių veikimo būdas yra ne Korano, o Kristaus sekimas visais mūsų gyvenimo aspektais“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie šiuo metu vykstantį Sinodą apie sinodiškumą, kurio baigiamoji sesija vyks spalio mėnesį Romoje, o jos metu tikimasi parengti galutinę ataskaitą, kurią popiežius turėtų patvirtinti, C. Schönbornas sakė, kad „sinodiškumas yra svarbiausias Pranciškaus pontifikato aspektas, tačiau yra tęstinumas su ankstesniais sinodais, kuriuose buvo kalbama apie bendrystę, dalyvavimą ir misiją“.
„Galite nusivilti, kad konkrečios temos šiek tiek pakibusios ore, tačiau tai visų pirma yra sinodas apie Bažnyčios „modus operandi“, – kalbėjo toliau C. Schönbornas.
„Savo vyskupijoje šį sinodiškumą išgyvenau su kunigais mažose grupelėse ir bandžiau jį išgyventi per dvasinį pokalbį. Visi sutiko, kad mainai dar niekada nebuvo tokie gilūs“.
Paklaustas apie 2023 m. gruodį Tikėjimo mokymo dikasterijos paskelbtą dokumentą „Fiducia Supplicans“, kuriuo leidžiama teikti neliturginius palaiminimus tos pačios lyties poroms ir kitiems asmenims, atsidūrusiems „nereguliariose situacijose“, C. Schönbornas sakė manąs, kad šis dokumentas rodo Bažnyčios „sumaištį“. Anksčiau, 2021 m., kardinolas kritikavo Vatikano atsisakymą suteikti palaiminimus tos pačios lyties poroms, sakydamas, kad šis dokumentas pasižymi „aiškia komunikacijos klaida“.
„Aš tai patyriau taip, kaip patiriu dalykus – konkrečiai, – sakė kardinolas. – Jei draugai man sako: „Mūsų sūnus ką tik mums pranešė, kad yra homoseksualus ir kad susirado partnerį“, aš tada jų klausiu: „Ar jis vis dar yra jūsų sūnus?”. Dažniausiai atsakymas ateina savaime. Manau, kad dviem iš eilės Romos dokumentais [2021 m. Responsum ad Dubium ir Fiducia Supplicans] Bažnyčia parodė savo nerimą dėl šio klausimo. Šie tekstai, mano akimis, yra sukrečiantys. Susiduriame su klausimu, į kurį negali būti teisingo atsakymo.“
„Kelias, kurį mums siūlo popiežius Pranciškus, yra įžvalgumo kelias, bandant įžvelgti, ką Viešpats mums rodo, – tęsė jis. „Beje, vokiečių [Sinodinio kelio] bėda ta, kad jie nori aštrių, vienareikšmių atsakymų. O vienareikšmiškumas neveikia konkrečiame gyvenime.“
Paklaustas apie popiežiaus Pranciškaus 2021 m. dokumente „Traditionis Custodes“ nustatytus tradicinių lotyniškųjų Mišių apribojimus, C. Schönbornas išreiškė viltį, kad „naujoji karta“ gali „lengvai“ pereiti nuo tradicinių lotyniškų Mišių prie modernių judėjimų ir „maldos grupių“, tokių kaip Emanuelio bendruomenė.
Austrijos prelatas pridūrė: „Sutikime, kad Pranciškus turi priežasčių vėl bent iš dalies uždaryti duris, lygiai kaip sutikome, kad Benediktas XVI turėjo priežasčių jas atverti. Pasitikėkime, kad Viešpats veda Bažnyčią“.
Galiausiai C. Schönbornas buvo paklaustas, kokio „profilio“ turėtų būti kitas popiežius po Pranciškaus, kuriam gruodį sukaks 88-eri.
„Tą dieną Bažnyčiai vadovaus Šventoji Dvasia. Mes neturėtume nerimauti. Jei tai bus afrikietis, tai bus afrikietis. Galbūt tai bus azijietis arba žmogus iš senosios Europos. Tačiau svarbiausia, kad jis tikėtų, jog yra Kristaus tarnas ir mylėtų Bažnyčią. Taip Bažnyčia žengs į priekį“, – sakė C. Schönbornas.
