Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį svarstė, kaip reaguoti į įtarimus dėl Rusijos kišimosi prieš birželį bloke vyksiančius rinkimus, o kelios valstybės pasisakė už sankcijas, nukreiptas prieš „kenkėjišką Maskvos veiklą“.
Briuselis vis dažniau perspėja, kad Rusija prieš rinkimus skleidžia dezinformaciją ir siekia susilpninti Vakarų šalių paramą Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija.
Pastarosiomis savaitėmis, kai Čekija pranešė jos žvalgybą nustačius, kad europarlamentarams būdavo siūloma pinigų už prisidėjimą prie Rusijos propagandos per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę, šis klausimas ypatingai išryškėjo. Šie įtarimai dabar tiriami Belgijoje, kur įsikūrusios aukščiausios ES institucijos.
Po pirmosios Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo dienos Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis) pareiškė, kad ES vadovai atkreipė dėmesį į Rusijos kišimosi grėsmę ir susitarė suvienyti jėgas kovai su ja.
„Turime būti daug budresni, privalome daug daugiau bendradarbiauti“ ir parodyti Rusijai, kad „nesame naivūs“, sakė jis žurnalistams.
„Turime sutelkti turimas priemones, viena vertus, Europos institucijas, kita vertus, nacionalines valdžios institucijas“, – nurodė jis.
Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo (Aleksandras De Kro) ir jo kolega iš Čekijos Petras Fiala kreipėsi į kitus ES lyderius, prašydami apsvarstyti galimybę taikyti naujas sankcijas siekiant kovoti su Rusijos „piktybine veikla“.
ES vadovai aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų projekte užsiminė apie šią grėsmę ir pažadėjo atidžiai stebėti ir suvaldyti riziką, įskaitant „manipuliavimą informacija iš užsienio ir kišimąsi į rinkimų procesus“.
A. De Croo taip pat sakė, kad ES pirmininkaujanti Belgija ir Europos Parlamentas įsteigs bendrą darbo grupę, stebėsiančią pokyčius ir palaikysiančią ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis.
Tačiau atsižvelgiant į Rusijai palankius Vengrijos ir Slovakijos vadovus Viktorą Orbaną ir Robertą Fico (Robertą Ficą) atrodė mažai tikėtina, kad ES vadovai imsis tolimesnių veiksmų prieš birželį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Įtariami įstatymų leidėjai
Europos parlamento kaltinimai susiję su naujienų svetaine „Voice of Europe“, garsėjančia tuo, kad skelbia straipsnius, kuriais atkartojami Rusijos pranešimai, ir suteikia eterio laiko rusų propagandą skleidžiantiems svečiams.
„Kai man pateikiamos ataskaitos su konkrečiais įrodymais apie pinigus, kuriais buvo daroma įtaka rinkimų rezultatams, man to pakanka“, – po aukščiausiojo lygio susitikimo žurnalistams sakė A. De Croo.
„Mūsų žvalgybos tarnybos gali tai aptikti, tačiau dabar kyla klausimas, kaip su tuo kovoti, – sakė jis. – Negalime laukti, kol bus paskelbti rinkimų rezultatai, kad imtumėmės veiksmų.“
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) anksčiau kreipdamasi į vadovus įspėjo, kad Rusijos bandymai „iškreipti faktus ir sustiprinti prokremliškas nuotaikas“ prieš birželio rinkimus jau yra „ne tik grėsmė, bet ir galimybė, kuriai turime būti pasirengę pasipriešinti“.
„Europos Parlamentas pasirengęs visais įmanomais būdais padėti valstybėms narėms kovoti su piktybiniu kišimusi į mūsų demokratinius sprendimų priėmimo procesus“, – pabrėžė ji.
ES pareigūnų nustatyta Rusijos dezinformacijos taktika neapsiriboja vien atvirai melagingos informacijos skelbimu. Į melagingas istorijas įmaišyti faktai gali suklaidinti skaitytojus ir paskatinti juos nebepasitikėti visais naujienų šaltiniais, net tais, kurie laikomi patikimais.
Praha įvedė sankcijas žiniasklaidos priemonei „Voice of Europe“, taip pat prokremliškam Ukrainos oligarchui Viktorui Medvedčukui ir jo bendrininkui Artiomui Marčevskiui dėl šio tinklo veiklos.
Europos Parlamento Žaliųjų frakcija ir vienas Čekijos dienraštis teigė, kad Europos politikai, kurie įtariami Rusijos propagandos skleidimu per „Voice of Europe“, yra iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos.
Čekijos ir Vokietijos žiniasklaida įvardijo du kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kandidatus – Petrą Bystroną ir Maximilianą Krahą (Maksimilianą Krahą), įtariamus gavus Rusijos lėšų. Abu jie neigė gavę bet kokius mokėjimus.
ES teisės aktų leidėjams taikomos griežtos nepriklausomumo ir etikos taisyklės, o jas pažeidus gresia finansinės ir kitokios nuobaudos.
Belgijos federalinė prokuratūra tiria užsienio asmenis ar organizacijas, įtariamus teikus „dovanas, paskolas ar lengvatas“, kad įgytų įtakos.
Pagrindinės Europos Parlamento frakcijos paragino įstatymų leidžiamąjį organą ištirti įtariamą propagandos skleidimą.
Belgijos ir Čekijos vadovai taip pat paragino Europos prokuratūrą ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokį politinį kišimąsi.
