Trišalė taryba penktadienį pritarė siūlymui, kad minimali alga (MMA) nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų. Tai pirmas kartas, kai Trišalė taryba taip anksti ir po pirmojo svarstymo pritarė MMA didinimui.
Taryba taip pat pritarė, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kitais metais būtų didinamas 20 proc., ir ragina, kad sprendimai būtų priimami kuo greičiau.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Trišalės tarybos sprendimas yra svarbus faktorius Vyriausybei priimant sprendimą dėl MMA, jis padės planuoti ateitį tiek valdžiai, tiek verslui, tiek gyventojams.
„Pozityvu matyti iš daugelio pasisakiusiųjų, kad įmanoma rasti sutarimą dėl 10 proc. didinimo kitais metais, tai tokia rekomendacija iš Trišalės tarybos Vyriausybei būtų vertinga ir svarbus faktorius priimant sprendimą, Vyriausybėje bus aiškumas tiek biudžeto planavimui, tiek verslui, tiek gyventojams“, – posėdyje sakė jis.
Anot jo, ministerija iš esmės pritaria ir NPD didinimui 20 proc., tačiau dėl to bus apsispręsta planuojant 2024 metų biudžetą ir atsižvelgus jo galimybes.
„Esame atviri tam siūlymui ir matymui, kad NPD nuo kitų metų galėtų didėti sparčiau nei MMA (…) Tačiau sprendimas dėl NPD bus Vyriausybės priimamas kartu su biudžetu, įvertinus to biudžeto galimybes“, – sakė M. Liutvinskas.
Viceministro teigimu, NPD didinimas 20 proc. valstybės biudžetui, preliminariais duomenimis, kainuotų apie 210 mln. eurų.
Darbdavių interesams Trišalėje taryboje atstovaujančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad dėl kitų metų MMA būtina apsispręsti kuo greičiau, kad įmonės galėtų aiškiau planuoti savo biudžetus.
„Darbdavių interesas visada yra kuo anksčiau turėti šį dydį“, – tarybos posėdyje sakė A. Romanovskis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sakė pritariantis tokiam MMA kėlimui, nepaisant techninės recesijos.
„Nežiūrint į tai, kad gal ne laikas kelti atlyginimus, ekonomika ne tokia gera – matome informaciją apie techninę recesiją, tačiau viską mes suprantame, prisiimame atsakomybę, kaip ir valstybė, žiūrime į viską lanksčiai, einame į kompromisą. (…) Mes tikrai palaikytume šį sprendimą“, – posėdyje sakė R. Sartatavičius.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad MMA turi būti ne mažesnė kaip 700 eurų „į rankas“.
„Mūsų, kaip profesinių sąjungų reikalavimas, kad minimalią algą uždirbantys darbuotojai nuo kitų metų „į rankas“ gautų ne mažiau nei Lietuvos bankas paskaičiavo, kiek aš skaičiavau, tai pagal Lietuvos banką tai yra 701 euras. Tai turėtų būti startinė pozicija ir jokiu būdu nė euro mažiau, tą mes turime užtikrinti nuo 2024 metų“, – tarybos posėdyje sakė I. Ruginienė.
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos vadovas Arvydas Dambrauskas teigė pritariantis pasiūlymui, nes būtinas solidarumas.
„Vyriausybė mūsų klausys, kai rasime kompromisą. Šiuo metu mes turime pritarti vien dėl to, kad išlaikytume solidarumą“, – posėdyje sakė A. Dambrauskas.
Tačiau jis teigė, kad MMA didinimas 10 proc. nebus pakankamas dėl artėjančios krizės: „Šitai, su kuo mes dabar sutinkame, po Naujų metų bus toli gražu, juokingas dydis. Matome – ateitis yra liūdna“.
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė dėl prastėjančios šalies ekonominės situacijos sprendimą dėl MMA siūlė atidėti rudeniui.
„Matome, kad ekonominė situacija Lietuvoje tikrai negerėja ir, apsiklausę darbdavių konfederacijos narius, kurių irgi turime labai daug, ir smulkaus ir vidutinio verslo, mes prašome šį klausimą atidėti rudeniui, kai bus aiškesnė situacija – kas vyksta ekonomikoje Lietuvos ir kokios toliau prognozės, nes pagal paskutines žinias, yra per didėlį įtampa šiuo metu daryti pokyčius“, – kalbėjo A. Maldutytė.
Lietuvos banko skaičiavimu, MMA kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro.
Finansų ministerija siūlė MMA didinti 84 eurais (10 proc.) – nuo 840 eurų (iki mokesčių) iki 924 eurų, o NPD – 20 proc. Šiuo metu NPD siekia 625 eurus.
