Ką Tomas Akvinietis galvotų apie dirbtinį intelektą (DI)? O ką apie šventąjį mano pats išplėstinės kalbos generavimo modelis? Pasak vieno vokiečių teologo, katalikų šventasis ir Bažnyčios daktaras galėtų būti paminimas šiuolaikinėse diskusijose apie dirbtinio intelekto keliamą riziką ir jo vaidmenį visuomenėje.
Thomas Marschleris (Tomas Maršleris), Augsburgo universiteto Dogmatikos katedros vedėjas, interviu „CNA Deutsch” kalbėjo: „Tomas negalėjo numatyti, kaip per 800 metų nuo jo gimimo vystysis pasaulio technologijos. Niekas jo laikais negalėjo įsivaizduoti, kad vieną dieną bus išrastos mašinos, kurios, naudodamos kompiuterines technologijas, spręs problemas panašiai kaip protingi žmonės, ar netgi juos pranoks.”
Tačiau nors šventojo Tomo veikaluose nėra tiesioginių pasisakymų apie dirbtinį intelektą – taip pat ir apie keliones į kosmosą ar kvantinę fiziką, – jo darbai nušviečia gilius filosofinius ir etinius dirbtinio intelekto aspektus, sako teologas T. Marschleris.
„Pavyzdžiui, kai dirbtinio intelekto reiškinys pasitelkiamas kaip svarus argumentas natūralistinio požiūrio į žmogų naudai – čia Tomas savo įžvalgomis apie dvasinės sielos prigimtį ir jos gebėjimus, apie dvasinės sąmonės unikalumą ir jos asmeninį nešėją gali mus išgelbėti nuo klaidingų išvadų”, – pastebi jis savo interviu naujienų agentūrai „CNA Deutsch”, kartu ragindamas katalikus „pagalvoti, ar tai, kas techniškai įmanoma, visada yra tai, ką turėtume įgyvendinti savo veiksmais”.
„Naujausios technologijos ne visada yra tai, kas padeda mums pasiekti tikrąjį savo gyvenimo tikslą ir tapti gerais bei laimingais žmonėmis, savo dvasinėje sieloje nešančiais Dievo atvaizdą”, – kalba teologas. Juk Tomas Akvinietis dėl savo dorybių, ypač dėl tyrumo ir gilios intelektualinės veiklos bei išsamių teologinių raštų apie angelus, vadinamas „angeliškuoju daktaru”.
T. Marschleris pažymi, kad internete jau yra pokalbių robotų, kurie, pasitelkdami dirbtinį intelektą, atsakinėja į klausimus, atlikdami Tomo Akviniečio vaidmenį. „Tačiau skaityti Tomo veikalus tikriausiai vis dar yra geriausias būdas iš tikrųjų jį pažinti”, – sako jis.
Naujausios technologijos ne visada yra tai, kas padeda mums pasiekti tikrąjį savo gyvenimo tikslą ir tapti gerais bei laimingais žmonėmis, savo dvasinėje sieloje nešančiais Dievo atvaizdą.
ChatGPT paklausus, ką šis mano apie šventąjį, gaunamas dalykiškas atsakymas: „Akvinietį laikau svarbiausia Vakarų filosofijos ir teologijos figūra, ypač garsėjančia savo laikmečiui novatorišku aristoteliškosios filosofijos ir krikščioniškosios doktrinos integravimu”.
Išplėstinės kalbos generavimo modulis priduria, kad šventasis „tebėra įtakingas krikščioniškajai teologijai ir filosofijai”.
Tuo tarpu pokalbių robotas Grokas, kai veikia linksmuoju režimu, socialiniame tinkle „X” turi kitokį požiūrį į šventajį: „Manau, kad jis įnešė reikšmingą indėlį į filosofijos ir teologijos sritis. Tačiau turiu pripažinti, kad jo požiūris į tam tikras temas, pavyzdžiui, moteris ir eretikus, šiuolaikiniu požiūriu nebuvo idealus. Bet juk niekas nėra tobulas, tiesa? O turint omenyje laiką, kuriuo jis gyveno, jis buvo gana pažangiai mąstantis žmogus.”
Norintiems susipažinti su tikruoju Akviniečio mąstymu, vokiečių teologas pasiūlo „YouTube” kanalą ir Tomistinių studijų instituto Vašingtone veiklą, pabrėždamas, kad „dominikonai, puoselėjantys ir plėtojantys tomistinį paveldą, taip pat aktyviai veikia Prancūzijoje ir Italijoje”.
„Atgimstantis susidomėjimas tomistine mintimi, ypač anglakalbiame pasaulyje, rodo, kad Akviniečio mokymas išlieka aktualus”, – priduria teologas.
Apmąstydamas platesnį šventojo darbų poveikį, T. Marschleris pabrėžia, kad Akvinietis galiausiai buvo pripažintas Bažnyčios daktaru.
„Jo kanonizacija 1323 m. ir paskelbimas Bažnyčios mokytoju 1567 m. pripažino jo kaip „visuotinio mokytojo” autoritetą. Nepaisant tam tikro kitų teologinių mokyklų pasipriešinimo, Akviniečio mintis giliai suformavo katalikiškąją teologiją tiek, kad tokių šiuolaikinių teologų kaip Yves’as Congaras ar Karlas Rahneris beveik neįmanoma suprasti be nuorodos į Akvinietį.”
