Praėjusių metų lapkričio 5 d. Donaldas Trumpas buvo išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu. Jo rinkimų programa reiškė nedviprasmišką atsisakymą propaguoti LGBT ideologiją, priešingai nei Demokratų partijos kandidatų Joe Bideno ir Kamalos Harris programa.
Prisiminkime, kad D. Trumpas žadėjo priimti federalinį įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams atlikti lyties keitimo operacijas, inicijuoti Kongrese draudimą naudoti federalinių mokesčių mokėtojų lėšas lyties keitimo operacijoms skatinti ar apmokėti, pateikti įstatymo projektą, nustatantį, kad JAV pripažįstamos tik dvi lytys – vyriškoji ir moteriškoji – ir jos nustatomos gimimo metu, uždrausti psichologams, pedagogams ir kitiems asmenims indoktrinuoti vaiką taip, tarsi jis būtų kitos lyties žmogus.
Tai anaiptol ne visas sąrašas to, ką D. Trumpas ketina nuveikti šioje srityje, tačiau ir jis aiškiai parodo, koks radikalus ir ryžtingas yra išrinktasis JAV prezidentas.
Ir D. Trumpui dar nespėjus pradėti eiti pareigų ir įgyvendinti savo priešrinkiminių pažadų, iš visų pusių jau pasipylė pranešimai apie norą vykdyti D. Trumpo darbotvarkę.
Praėjus vos savaitei po rinkimų, didžiosios JAV bendrovės paskelbė, kad nustos remti gender ir LGBT programas. Tarp jų tokie gigantai kaip „Walmart“, „Amazon“, „Tractor Supply“, „Lowe’s“, „Ford“ ir „Molson Coors“.
Šių metų sausio 7 d. bendrovė „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“, paskelbė, kad savo platformose leis LGBT asmenis vadinti psichiškai nesveikais, nors dar visai neseniai toks dalykas buvo neįsivaizduojamas. Juk bet kokie „Facebook“ įrašai su menkiausia užuomina į LGBT žmonių kritiką buvo nedelsiant šalinami.
Be to, „Meta“ pripažįsta, kad ankstesnė socialinės žiniasklaidos turinio moderavimo politika buvo neteisinga ir lėmė, kad „buvo cenzūruojama per daug turinio, kuris neturėjo būti cenzūruojamas“.
D. Trumpui dar nespėjus pradėti eiti pareigų ir įgyvendinti savo priešrinkiminių pažadų, iš visų pusių jau pasipylė pranešimai apie norą vykdyti jo darbotvarkę.
Markas Zuckerbergas iš tiesų pripažino, kad žmonės, kurių įrašus ir paskyras ištrynė „Meta“, nukentėjo nekaltai. Jis taip pat įsakė iš bendrovės biurų vyrų tualetų pašalinti higieninius tamponus, skirtus „nebinariniams žmonėms“ ir translyčiams, o iš vidinių pokalbių kambarių dizaino pašalinti LGBT temas.
Be to, „Meta“ panaikino LGBT kvotas darbo vietoje ir išformavo įvairovės, lygybės ir įtraukties komandas. Tai taip pat galima laikyti sensacija, nes daugelyje JAV valstijų ir Vakarų šalių egzistuoja teisinis reikalavimas įdarbinti tam tikrus kiekius moterų, afroamerikiečių, gėjų ir lesbiečių. Jei darbdavys to nesilaiko, jam gresia baudos ir kita teisinė atsakomybė.
Kitas pavyzdys. 2025 m. sausio 9 d. JAV Denio apygardos teismas panaikino J. Bideno administracijos priimtus LGBT studentų apsaugos nuostatus. Šios taisyklės, beje, buvo 1 500 puslapių apimties ir reglamentavo visus LGBT studentų gyvenimo aspektus.
Visi šie pavyzdžiai, tiek pasisakantys už, tiek prieš LGBT darbotvarkės propagavimą, skirti parodyti, kaip greitai ir lengvai žmonės keičia savo pažiūras ir įsitikinimus, kai pasikeičia socialinė ir politinė aplinka.
Tai ypač akivaizdu iš to, kaip buvę LGBT šalininkai, D. Trumpui atėjus į Baltuosius rūmus, akimirksniu persidažo kitomis, naujajai valdžiai priimtinesnėmis spalvomis. Tačiau iš esmės, ko jie bijo? Juk ne Putinas užgrobė Ovalinį kabinetą.
Bideno pergalė 2020 m. rinkimuose uždegė žalią šviesą LGBT darbotvarkei kone visose srityse. Tai nereiškia, kad tokia darbotvarkė nebuvo skatinama anksčiau. Ji buvo propaguojama, ir gana galingai.
Net D. Trumpas per savo pirmąjį prezidentavimą 2016-2020 m., nors ir stengėsi, negalėjo jos pakeisti. Jei tuomet viskas nebuvo taip aišku ir daugelis manė, kad konservatyvi darbotvarkė yra neilgam, kad jo atėjimas į valdžią buvo nelaimingas atsitiktinumas ir neverta iš karto investuoti į naują turtą, tai dabar situacija visai kitokia.
Už D. Trumpą balsavo ne tik dauguma kiekvienos valstijos rinkėjų, bet ir dauguma Amerikos piliečių. Jis laimėjo visose svyruojančiose valstijose. Be to, Europoje dešiniosios partijos, išpažįstančios konservatyvią ideologiją, su kiekvienais rinkimais gauna vis daugiau balsų. Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse dešiniosios jėgos laimi parlamento rinkimus.
Konservatyviosios ideologijos stiprėjimo tendencijos nebegalima vadinti atsitiktine ar trumpalaike. Atrodo, kad artimiausiais metais ji bus dominuojanti. Ne tik tokie verslininkai kaip M. Zuckerbergas, bet ir politikai, teisėjai, socialiniai ir religiniai lyderiai, reaguodami į besikeičiančią „partinę politiką“, keičia savo principus ir įsitikinimus.
Šiame kontekste varganai atrodo mūsų vietinės „papūgos“ čiauškiančios apie „vakarietiškas vertybes“ subalansuotas pagal vaivorykštės spalvas ir šių spalvų nemėjus rikiuojančios į „Kremliaus naratyvus“.
Apgailėtina, kad pirmose gretose girdėjosi ne tik balsai iš LRT, deja, bet ir prisitaikėliški sostinės katalikų aktyvo pamintyjimai apie meilę, Laisvės premijos laureato ironizavimas „atvirukinės“ šeimos tema ar garbių dvasiškių kuždesiai, kad nieko nepavyks sustabdyti.
LGBT revoliucija stoja, o jos pergale tiki tik gaisro dūmais padabintas Holivudas.