„Žmogau, tu esi tik vynuogyno darbininkas, o ne jo savininkas. Kodėl gi didžiuojiesi tuo, kas tau nepriklauso? Vynuogyno Savininkas pavedė tau dirbti Jo žemėje, bet Jis vienas žino, kiek vaisių duosi. Būk nuolankus ir kantriai triūsk, nes Jo akys mato tavo širdį. Kai ateis laikas, Jis pats ateis tavęs paklausti: ‘Ką padarei su tuo, ką tau daviau?’“ (Tomas Kenpietis, II knyga, 5 skyrius).