Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius parengė alternatyvų projektą dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“.
Tuo atveju, jei Seimas nepriims komiteto siūlymo šiai bendrijai suteikti pripažinimą, T. V. Raskevičius teikia projektą, kad Seimas oficialiai atsisakytų šį pripažinimą suteikti, o ne paliktų tęstis, anot jo, teisinio neapibrėžtumo situaciją.
Projekte teigiama, kad „Romuvai“ būtų atsisakoma suteikti pripažinimą, „konstatavus Seimo narių išsakytas subjektyvias nuomones dėl Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ mokymo ir apeigų galimos neatitikties dorai“. Taip pat nurodoma aplinkybė, kad Seimas anksčiau nepritarė suteikti valstybės pripažinimą šiai bendrijai.
Pasak T. V. Raskevičiaus, tokį nutarimą jis parengė tam atvejui, jei parlamentas nepriimtų sprendimo suteikti bendrijai pripažinimą, o tai, anot parlamentaro, būtų blogiausias scenarijus, nes „Romuva“ toliau liktų teisinio neapibrėžtumo situacijoje.
„Kai antrą kartą balsavom dėl „Romuvos“, nutarimo projektas dėl pripažinimo buvo grąžintas komitetui tobulinti, tai komitetas jį patobulino, teiks Seimui, jis įtrauktas į darbų programą. Bet, mano vertinimu, kadangi Seimo nariai tiesiog piktybiškai nesivadovauja tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, tiek Teisingumo ministerijos išvada, aš registruosiu ir alternatyvų projektą, kuriuo siūlysiu nesuteikti valstybės pripažinimo „Romuvos“ bendrijai“, – BNS sakė T. V. Raskevičius.
Seimo nariai tiesiog piktybiškai nesivadovauja tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, tiek Teisingumo ministerijos išvada
„Seimo nariai yra laisvi bepročiauti, o pats blogiausias sprendimas, kuris galėtų šioje situacijoje susiklostyti, kai vėl mes teikiam nutarimo projektą dėl pripažinimo, ir vėl Seimas nepriima jokio sprendimo, ir religinė bendrija neturi jokio teisinio aiškumo. Esant alternatyviam balsavimui tikiuosi, kad Seimas vienokiu ar kitokiu būdu apsispręs ir religinė bendrija galės ieškoti teisinių išeičių iš susidariusios situacijos“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.
T. V. Raskevičius taip pat priminė, kad gegužės 1 dieną įsigaliojo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostata, pagal kurią sprendimą dėl religinės bendruomenės pripažinimo ar nepripažinimo Seimas turi priimti per tris mėnesius, kai pateikta Teisingumo ministerijos išvada.
Seimo ŽTK vadovas pažymi, kad „Romuvos“ atveju terminas sueina rugsėjo 30 dieną.
Seimas pavasario sesijos metu yra priėmęs Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, kad Seimui atsisakius suteikti valstybės pripažinimą kuriai nors netradicinei religinei bendrijai jis privalės parengti atitinkamą nutarimo projektą.
Numatyta, kad Seimo nutarime dėl statuso nesuteikimo turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
Pakeitimai taip pat numato, kad Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai į Seimą gali kreiptis ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Religinių bendrijų pripažinimo tvarka pakoreguota po to, kai Seimas nepriėmė nutarimo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, ši pasiskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo.
Pagal įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Į Seimą su prašymu dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio šios bendrijos įregistravimo Lietuvoje.
