Tikėjimo mokymo dikasterija duoda sutikimą, kad Čandavilos šventovė Ispanijoje, turinti turtingą paprastumo ir didelio pamaldumo istoriją, ir toliau galėtų būti vidinės ramybės, paguodos ir atsivertimo vieta.
Taip rašo Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Manuelis Fernandezas laiške, kuris, gavęs popiežiaus pritarimą, atsako į Ispanijos Meridos arkivyskupo Jose Rodriguezo Carballo prašymą pateikti oficialią Bažnyčios poziciją dėl pamaldumo tradicijos, susiformavusio jo vyskupijos Čandavilos vietovėje, kurioje 1945 m. dviem merginoms, kaip jos teigia, apsireiškusi Švč. M. Marija.
Pamaldumas į Sopulingąją Dievo Motiną atsirado Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai dvi mergaitės, dešimtmetė Marcelina Barroso Exposito ir septyniolikmetė Afra Brigido Blanco, toje pačioje vietoje, bet skirtingu metu, regėjusios Švenčiausiąją Mergelę. Po tariamų regėjimų abi mergaitės gyveno santūrų gyvenimą, pasišventusios artimo meilės darbams, rūpinosi ligoniais, seneliais ir našlaičiais, taip perduodamos kenčiantiesiems paguodą, kurią jos pačios, kaip tikėjo, buvo gavusios iš Mergelės Marijos.
Pagal gegužės 17 d. Tikėjimo mokymo dikasterijos paskelbtas naujas tariamų antgamtinių reiškinių vertinimo normas, ištyrusi atvejį dikasterija gali paskelbti „nihil obstat“ išvadą, kuri reiškia, kad, nors nepatvirtinamas privačių dvasinių patirčių tikrumas, skelbiama, kad Bažnyčia neprieštarauja jų pagrindu susiformavusiam pamaldumui.