Popiežius Pranciškus naujuoju Tikėjimo doktrinos kongregacijos (dabar jau dikasterijos) prefektu paskyrė veikla pagarsėjusį arkivyskupą Victorą Manuelį Fernandezą, ilgametį Pranciškaus draugą ir daugybės popiežiaus tekstų, tarp jų ir Amoris Laetitia, juodraščių autorių.
Erotinės knygos autorius
Arkivysk. Fernandezas yra pagarsėjęs dėl savo atvirai erotinės knygos „Gydyk mane savo burna: Bučiavimosi menas“, kurią jis parašė 1995 m. Gindamas šią knygą Fernandezas yra teigęs:
„Šiuose puslapiuose aš noriu susintetinti populiarųjį jausmą, kurį žmonės jaučia, kai pagalvoja apie bučinį, ką jie patiria bučiuodamiesi. Taigi, bandant apibendrinti didžiulį gyvenimo turtingumą, šie puslapiai atsirado kaip bučinio apgynimas. Tikiuosi, kad jie padės jums geriau bučiuotis, kad jie motyvuos jus bučiuojantis išlaisvinti tai, kas jumyse geriausia.“
Nors Fernandezas gynė knygą kaip bučinių analizę, kuri pretenduoja būti dvasiniu ir teologiniu veikalu, joje neslepiama erotika ir dažnai užsimenama apie dviprasmiškus seksualinius santykius, kurių dalyvių lytis nenurodyta. Knygoje taip pat pateikiama įvairių statulų ir meno kūrinių nuotraukų, kuriose vaizduojami aistringai besibučiuojantys ir vienas kitą apkabinantys žmonės intymiose ir erotiškose pozose.
Kai kurių apžvalgininkų teigimu, popiežius Benediktas XVI būtent dėl šios knygos net kelis kartus atsisakė leisti Fernandezą šventinti į vyskupus.
Amoris Laetitia autorius
60-metis Fernandezas, kaip ir Pranciškus, yra argentinietis. Šioje šalyje ir užsimezgė Jorge Bergoglio ir Fernandezo draugystė. 2007 m. kardinolas Bergoglio paskyrė Fernandezą Lotynų Amerikos vyskupų Penktosios generalinės konferencijos ekspertu. 2009 m. Bergoglio jį nominavo Pontifikalinio Argentinos katalikiško universiteto rektoriumi, bet juo Fernandezas tapo tik 2011 m., nes jo kandidatūrą ilgą laiką blokavo ta pati Tikėjimo doktrinos kongregacija, kurios prefektu jis dabar tapo. 2013 m. Fernandezas įšventinamas vyskupu.
Žinoma, kad būtent arkivysk. Fernandezas parašė popiežiaus enciklikų Evangelii Gaudium, Laudato Si ir Amoris Laetitia juodraščius. Pranciškus taip pat Fernandezui suteikė svarbias roles 2014 ir 2015 m. Vatikano sinoduose, kuriuos ir vainikavo enciklika Amoris Laetitia.
Aštuntasis Amoris Laetitia skyrius atvėrė duris išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“ priimti šv. Komuniją. Kilus skandalui, pats Pranciškus atsakė, kad negali būti kitokios Amoris Laetitia interpretacijos, kaip tik ši, atverianti kelią asmenims, esantiems pagal doktriną sunkios nuodėmės būklėje, priimti Komuniją.
Pranciškus buvo paklaustas, ar Amoris Laetitia reiškia „sakramentų prieinamumo disciplinos pasikeitimą“ išsiskyrusių ir antrą kartą „susituokusių“ asmenų atžvilgiu, į ką jis atsakė „galiu atsakyti „taip“, taškas“. Po šių pareiškimų grupė katalikų teologų paviešino laišką, skirtą kardinolams ir patriarchams, kuriame perspėjama, kad Amoris Laetitia „kelia pavojų tikėjimui“.
Manoma, kad būtent Fernandezas yra atsakingas už šiuos enciklikos teiginius. Vatikano žurnalistas Sandro Magisteris net atkreipė dėmesį, kad kontroversiškiausi enciklikos sakiniai yra labai panašūs ar net nukopijuoti nuo kitų Fernandezo raštų, kuriuos jis rašė dar būdamas Argentinoje.
Gindamas encikliką, Fernandezas teigė: „Teisėta klausti, ar aktai, kuomet kartu gyvenama more uxorio (t. y. turint lytinių santykių), savo integralia prasme visada turėtų papulti po negatyvia „svetimavimo“ sąvoka. <…> galima rasti kelią, atvirą galimybei [šiems asmenims] priimti Eucharistijos maistą. <…> sakau „integralia prasme“, nes negalima teigti, kad subjektyviai tokie aktai visada ir visais atvejais yra sunkiai nuodėmingi. Pranciškaus didžioji inovacija yra leisti pastoracinį atskyrimą, pasireiškiantį praktinėmis pasekmėmis taikant discipliną.“
Per daugelį iki šiol vykusių etapų Sinodas dėl sinodalumo nuosekliai ragino „priimti antrą kartą susituokusius asmenis, poligaminėse santuokose gyvenančius žmones, LGBTQ+ asmenis“. Dabar naujausiame jo dokumente propaguojamas nekatalikiškas Amoris Laetitia mokymas, leidžiantis išsiskyrusiems ir „antrą kartą susituokusiems“ priimti Komuniją tuo metu, kai šio dokumento autorius užims vienas aukščiausių pareigų Katalikų Bažnyčioje.
Be to, vienas iš svarbiausių Vatikano kardinolų prieš keletą savaičių atskleidė, kad Vatikanas šiuo metu rengia dokumentą dėl išsiskyrusiųjų ir antrą kartą „susituokusiųjų“, atitinkantį popiežiaus Pranciškaus pageidavimus. Kardinolas Kevinas Farrellas, Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos prefektas, balandžio mėnesį pareiškė, kaip „dikasterija rengia tekstą, konkrečiai susijusį su – kaip pageidavote, Jūsų Šventenybe – vyrais ir moterimis, patyrusiais santuokinę nesėkmę ir gyvenančiais naujose sąjungose“.
Farrellas taip pat nuosekliai ir uoliai propagavo Amoris Laetitia, teigdamas: „tvirtai tikiu, jog [Amoris Laetitia] yra Bažnyčios mokymas. Tai pastoracinis dokumentas, nurodantis, kaip turėtume elgtis. Manau, kad turėtume jį priimti tokį, koks jis yra“.
Priešingai, popiežiaus Jono Pauliaus II dokumente Familiaris consortio buvo ginamas ilgametis Katalikų Bažnyčios mokymas, kad išsiskyrę ir antrą kartą „susituokę“ asmenys, kurių ankstesnių sąjungų Bažnyčia nėra paskelbusi negaliojančiomis, negali priimti šv. Komunijos. Jonas Paulius II čia rašė:
„[Bažnyčia dar kartą patvirtina savo praktiką, pagrįstą Šventuoju Raštu, nepriimti eucharistinės Komunijos išsiskyrusiems ir antrą kartą susituokusiems asmenims. Jie negali būti priimami dėl to, kad jų būsena ir gyvenimo sąlygos objektyviai prieštarauja tai Kristaus ir Bažnyčios meilės sąjungai, kurią reiškia ir įgyvendina Eucharistija. Be to, yra dar viena ypatinga pastoracinė priežastis: jei šie žmonės būtų prileidžiami prie Eucharistijos, tikintieji būtų klaidinami dėl Bažnyčios mokymo apie santuokos neišardomumą.“
