Naujas tyrimas atskleidė, kaip tikėjimas stiprina šeimas, padeda joms išlikti kartu ištikus nelaimei ir yra nuolatinio vilties šaltinio būsimame gyvenime pagrindas, rašo „Christian Today”.
Brighamo Youngo universiteto (JAV) atliktame tyrime tyrėjai išsamiai apklausė beveik 200 religingų krikščionių, žydų ir musulmonų šeimų, užduodami įvairius klausimus apie jų šeimos praktiką ir religijos vaidmenį.
Nepaisant to, kad nė viename klausime nebuvo tiesiogiai minima viltis, ji buvo pagrindinė daugelio atsakymų dalis, todėl tyrėjai ją įtraukė kaip kategoriją į atsakymus.
Daugeliui apklaustųjų jų tikėjimas buvo vilties šaltinis, nes jie tiki, kad Dievas aktyviai veikia jų gyvenime ir kad jie gali gyventi saugūs dėl pomirtinio gyvenimo pažado, praneša „Christian Today”.
„Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriuos išsinešiau iš šio tyrimo, yra tai, kiek daug bendrumo yra tarp įvairių tikėjimų”, – sakė Davidas Dollahite’as (Deividas Dolahitas), universiteto šeimos gyvenimo tyrėjas, profesorius, vienas iš atlikto tyrimo autorių.
„Svarbiausia mūsų tyrimo mintis yra ta, kad tikėjimas, religija ir įsitikinimai, kai į juos žiūrima rimtai, sukelia gilius panašumus, įskaitant didesnę viltį dėl ateities ir viltį dėl Dievo plano savo šeimai. Labai religingi įvairių tikėjimų žmonės turi daug bendro”.
Tarp tų, kurie atsakymuose nurodė viltį, pastebima tendencija, kad viltis apibūdinama kaip kolektyvinis bruožas ir vertybė, t. y. kaip „mūsų viltis”.
Tėvai tyrime taip pat mano, kad viltis yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos jie gali pasiūlyti savo vaikams, kad jie galėtų susidoroti su iššūkiais, su kuriais gali susidurti vėlesniame gyvenime. Be to, viltis padeda sustiprinti santuokinius ryšius ir sušvelninti konfliktus.
„Kai mano šeimoje kas nors nutinka, tikėjimas leidžia mums žinoti, kad turime tą pačią viltį… Kai susidūriau su karjeros ar sveikatos iššūkiais, supratau, kad visas mūsų gyvenimas yra Dievo rankose. Tai mane labai [paguodžia] ir taip pat suteikia pažadą”, – pažymėjo vienas iš apklaustųjų.
Tačiau tyrėjai mano, kad viltis atlieka svarbų vaidmenį ne tik šeimoje ir kad gilinantis į jos teikiamą naudą būtų galima rasti būdų, kaip pagerinti visuomenės gyvenimą.
„Mes pastebime, kad dorybės, įskiepytos religinėje šeimoje, yra labai susijusios su santykiais”, – pažymėjo tyrėjas.
„Nors naujienose rašoma apie vienatvės epidemiją visuomenėje, mūsų tyrimas atskleidžia, kokią galią tikėjimas ir religija turi stiprinant santykius”, – teigė jis.
„Tikėjimas ir šeima yra galingas priešnuodis vienatvei. Tikėjimas ir šeima gali suteikti vilties ir būti vaistas nuo kai kurių pagrindinių problemų, kurias matome visuomenėje.”
