„Teroristinis išpuolis, kurį praėjusį šeštadienį įvykdė „Hamas“ ir kitos grupuotės prieš tūkstančius izraeliečių, ketinusių švęsti „Simchat Torah“ dieną, užbaigiančią šventinę Sukoto savaitę, yra nežmoniškas. Šventasis Sostas išreiškia visišką ir griežtą jo pasmerkimą. Be to, nerimaujame dėl vyrų, moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, kurie laikomi įkaitais Gazoje“, – spalio 13 dieną „Vatican News“ duotame interviu sako kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius.
„Išreiškiame užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms, kurių didžioji dauguma yra žydai, meldžiamės už juos, esančius vis dar šoko būsenoje, už sužeistuosius. Būtina atgauti racionalumo jausmą, atsisakyti aklos neapykantos logikos ir atmesti smurtą kaip išeitį.
Užpultieji turi teisę gintis, tačiau savigyna turi atitikti proporcingumo principą. Nežinau, kokios yra Izraelio ir „Hamas“ grupuotės dialogo galimybės, bet jei yra, tikėkimės, kad yra, jis turėtų būti pradėtas nedelsiant ir nedvejojant. Taip išvengsime dar didesnio kraujo praliejimo, kaip tai vyksta Gazoje, kur po Izraelio kariuomenės atakų yra daug nekaltų civilių gyventojų aukų“, – tęsė kardinolas P. Parolinas.
Popiežius Pranciškus kartoja, kad taika grindžiama teisingumu. Taika egzistuoja tik tada, jei ji teisinga. Kokius teisingumo reikalavimus šiandien išreiškia abi konflikto pusės?
„Taika gali būti statoma tik ant teisingumo. Lotynai mėgo sakyti: Opus iustitiae pax, be teisingumo tarp žmonių nėra ir taikos. Man atrodo, kad didžiausias įmanomas teisingumas Šventojoje Žemėje būtų dviejų valstybių sprendimas, kuris leistų palestiniečiams ir žydams gyventi vieniems šalia kitų, taikoje ir saugume, užtikrinant daugumos jų lūkesčius. Šis sprendimas, numatytas tarptautinės bendruomenės, pastaruoju metu kai kam, abiejose pusėse, atrodo nebeįgyvendinamas. Kitiems jis niekada nebuvo ir įmanomas.
Teisinga nedelsiant grąžinti įkaitus, net ir tuos, kuriuos „Hamas“ laiko nuo ankstesnių konfliktų.
Šventasis Sostas įsitikinęs priešingai ir toliau remia tokį sprendimą. Tačiau kas yra teisinga dabartiniu momentu? Teisinga nedelsiant grąžinti įkaitus, net ir tuos, kuriuos „Hamas“ laiko nuo ankstesnių konfliktų: šiame kontekste atnaujinu ryžtingą kreipimąsi, kurį pastarosiomis dienomis paskelbė ir pakartojo Šventasis Tėvas Pranciškus. Taip pat teisinga, kad teisėta Izraelio savigyna nekeltų pavojaus Gazos ruože gyvenantiems palestiniečių civiliams. Teisinga, sakyčiau, būtina, kad šiame konflikte – kaip ir kiekviename kitame – būtų visapusiškai laikomasi humanitarinės teisės“, – pažymėjo Popiežiaus valstybės sekretorius.
Ar yra vietos Šventojo Sosto diplomatinei iniciatyvai, siekiančios išlaisvinti įkaitus ir apsaugoti civilių gyvybes?
„Taip, žydų įkaitų išlaisvinimas ir nekaltų Gazos ruožo žmonių gyvybių apsauga yra problemos, kuri susikūrė po „Hamas“ išpuolio ir Izraelio kariuomenės atsako į jį, šerdis. Ji yra mūsų visų, popiežiaus ir visos tarptautinės bendruomenės rūpesčių pagrindas. Šventasis Sostas, kaip visada, yra pasirengęs bet kokiam būtinam tarpininkavimui. Tuo tarpu jis siekia kalbėtis su tais, kurių komunikacijos kanalai jau yra atviri.
Tačiau bet koks tarpininkavimas, siekiantis užbaigti konfliktą, turi atsižvelgti į daug elementų, dėl kurių šis klausimas yra labai sudėtingas ir nevienareikšmis, kaip kad klausimai, susiję su Izraelio gyvenvietėmis, su saugumu ir Jeruzalės miesto problemos mazgu. Sprendimas yra tiesioginiame palestiniečių ir žydų dialoge, kurį skatina ir remia tarptautinė bendruomenė, nors dabar jį užmegzti bus dar sunkiau“, – konstatavo popiežiaus Pranciškaus bendradarbis.
Kokia mažos Gazos katalikų bendruomenės padėtis, kaip jiems padėti?
„Pirmiausia malda, dvasiniu bei materialiniu artumu. Šiais žodžiais noriu iš naujo paliudyti popiežiaus ir Šventojo Sosto meilų artumą jiems. Krikščionys yra esminė žemės, kurioje gimė, gyveno, mirė ir prisikėlė Jėzus, dalis. Niekas negali įsivaizduoti Palestinos ar Izraelio be krikščionių buvimo, kurie ten pat nuo krikščionybės pradžios ir visada bus.
Tiesa, kad dabar nedidelė Gazos katalikų bendruomenė – apie 150 šeimų – labai kenčia. O kai kenčia vienas jos narys, kenčia visa Bažnyčia, kenčiame visi. Žinome, kad jie susirinko parapijos patalpose. Parapijos kunigas negalėjo grįžti ir kol kas lieka Betliejuje. Viskas sustoję, paralyžiuota, viskas baimės ir pykčio gniaužtuose. Meldžiamės už izraeliečius, meldžiamės už palestiniečius, meldžiamės už krikščionis, žydus ir musulmonus“, – sakė kardinolas P. Parolinas ir baigė pokalbį 122 psalmės žodžiais:
Melskite taikos Jeruzalei. […] Savo giminėms ir bičiuliams sakysiu: „Tenužengia ant tavęs ramybė!“ Dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo, Namų ieškosiu to, kas tau gera (žr. Ps 122 ).
