Nepasiduokime baimei ir ištieskime pagalbos ranką, būkime Gerąja Naujiena, kviečia Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius savo velykiniame sveikinime. Kviečiame skaityti A. Jurevičiaus sveikinimo laišką.
Didis džiaugsmas pasklido po pasaulį iš tuščio Kristaus kapo. „Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!“ (Lk 24,6) – skelbė dangaus pasiuntiniai. Nesunku buvo patirti, kad Jo čia nėra, bet įtikėti, kad Jis prisikėlė, nėra paprasta. Daugelis žmonių lieka įkalinti liūdesyje ir nusiminime, nes kartais lengviau skųstis sunkumais ir laukti užuojautos, negu dalintis džiaugsmu.
Artimiausiems Kristaus sekėjams Mokytojo mirtis sukėlė didžiulį liūdesį, nes buvo apraudama ne tik mylimo žmogaus mirtis, bet ir viso gyvenimo svajonės, visos viltys, susijusios su Kristaus pažadais. Tačiau Bažnyčia neliko prie kryžiaus, o atėjo prie tuščio kapo ir sutiko Prisikėlusį Kristų. Tai reiškia, kad Kristaus pergalėje prieš piktąjį visi mūsų patirti sunkumai yra prasmingi. Net ir po Prisikėlimo mūsų Viešpats Jėzus Kristus turi žaizdas, iš kurių apaštalai atpažįsta tą patį Jėzų – kentėjusį, mirusį ir prisikėlusį.
Brangieji, šiemet minime Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos penkiasdešimtmetį ir prisimename tuos narsius žmones, kurie, tikėdami Kristaus Prisikėlimu, gūdžiais sovietmečio metais ėmėsi šio drąsaus darbo ir, nebijodami kalėjimo bei lagerio, sėjo tiesos žodžio sėklas. Nors buvo brukama melo, prievartos ir bedievybės kultūra, Kronikos žmonės tikėjo tiesos pergale, paremta Kristaus Prisikėlimu.
Nuo tų įvykių prabėgo daug metų, tačiau pasaulis mažai pasikeitė: vėl iškilo naujos ideologijos, brutalia jėga siekiančios pavergti ištisas tautas ar nuvertinti žmogaus prigimtinį originalumą. Visos piktojo pajėgos labai bijo tiesos. O tiesa nėra kokia nors teorija ar doktrina, Tiesa iš didžiosios raidės yra asmuo – Jėzus Kristus. Netgi karine galia paremta klasta ar melas nepajėgus įveikti Tiesos.Kristui prisikeliant, iš džiaugsmo sudrebėjo žemė, o po pasaulį pasklido Geroji naujiena – Evangelija.
Žmogus be Dievo, siekdamas kitus įbauginti ir pavergti, taip pat drebina žemę bombomis ir sprogimais. Dievas mus sukūrė laisvei! Tad nepasiduokime baimei ir ištieskime pagalbos ranką nukentėjusiems nuo karo baisybių. Būkime jiems Gerąja naujiena – Evangelija.Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas parodė, kad blogis yra labai klastingas, tačiau galutinė pergalė priklauso Dievui.
Prisikėlimo džiaugsmą, jėgą ir paguodą patiria tas, kuris kartu su Kristumi keliasi ir veržiasi į naują gyvenimą.Velykų dienos evangelijoje negalime nepastebėti džiaugsmingos skubos: Marija Magdalietė, išvydusi tuščią kapą, bėgo pas apaštalą Petrą jam apie tai pranešti, Petras su kitu apaštalu irgi skubėjo prie kapo. Petras nebuvo toks greitas ir atsiliko, tačiau jo bičiulis, atbėgęs pirmas, palaukė prie kapo angos, kad galėtų drauge su Petru įeiti į kapą ir pažinti Tiesą: „Jis pamatė ir įtikėjo“ (Jn 20,8).
Ši patirtis labai reikalinga ir mūsų Bažnyčiai, žengiančiai Sinodiniu keliu. Nors visi skubame ir norime veržtis į priekį, tačiau kartais tenka sulėtinti tempą tam, kad galėtume padėti kitiems ir kartu kaip viena Dievo tauta keliauti į Dievo karalystę.Eidami tikėjimo keliu nepailskime daryti gera ir savo gyvenimu liudykime, koks šviesus, palaimingas ir prasmingas yra tikinčio žmogaus gyvenimas.Sveikinu Jus su Kristaus pergale ir linkiu visada būti Jo pusėje! Aleliuja!
