Didįjį ketvirtadienį Telšių vyskupijos dvasininkai rinkosi į katedrą Krizmos šv. Mišioms. Tokį pavadinimą šios pamaldos gavo nuo kvapnaus aliejaus (chrizmos), kuris naudojamas teikiant Krikšto, Sutvirtinimo bei Šventimų sakramentus, konsekruojant altorių. Tą dieną taip pat šventinami Katechumenų bei Ligonių aliejai.
Kartu su savo ganytoju vysk. Algirdu Jurevičiumi šv. Mišias koncelebravo apie šimtas dešimt kunigų, kurie užėmė pirmąjį katedros aukštą. Pasauliečiai buvo išaukštinti, nes meldėsi antrajame katedros aukšte.
Homilijoje vyskupas priminė apie svarbiausias kunigų pareigas remdamasis Vatikano II susirinkimo dekretu Presbyterorum ordinis: „Kunigams dera būti tokiais, kurie ieško ne to, kas jų, o kas Jėzaus Kristaus, dirba išvien su tikinčiaisiais pasauliečiais ir gyvena tarp jų, sekdami Mokytoju“ (PO 9).
Vyskupas ypatingai pabrėžė darbą išvien su tikinčiais pasauliečiais, kurio mus moko sinodinis kelias, ir klebono rezidavimo parapijoje, t. y. gyvenimo tarp savo ganomųjų, pareigą. „Kunigas, kuris paskirtas į konkrečią parapiją ir nereziduoja paskirtoje parapijoje, arba tik imituoja rezidavimą, apiplėšia tikinčiuosius, nes nebėra tarp jų“ – kalbėjo ganytojas.
Kunigams buvo primintas Bažnyčios mokymas, anot kurio kunigų „ypatingai globai yra pavesti nutolusieji nuo sakramentų ar net nuo tikėjimo, todėl kunigai tenepaliauja ėję pas juos kaip geri ganytojai“ (plg. PO 9). Tai aiškindamas vyskupas kalbėjo: „suprantu, kad mums daug maloniau eiti pas tikinčiuosius ir pamaldžiuosius savo parapijiečius, negu pas nutolusius. Tad mums visiems tenka muštis į krūtinę ir sakyti, kad nesugebame tinkamai vykdyti savo pareigų ir dar nesame tie gerieji ganytojai, kokių nori savo Bažnyčioje matyti Viešpats“.
Po homilijos kunigai atnaujino Kunigystės pažadus, nes Didįjį Ketvirtadienį minimas Kunigystės bei Eucharistijos įsteigimas. Pamaldų pabaigoje vyskupas pasveikino gimtadienį švenčiančius kunigus ir paskelbė bei padalino paskyrimo dekretus. Prie altoriaus prasidėjusi bendrystė tęsėsi prie žemiškų gėrybių stalo.
