Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai prasidėjo liepos 1 dieną. Nemažas tikinčiųjų būrys susirinko netoli Žemaičių Kalvarijos šventovės esančios koplyčios, ant kalvos, kuri jau ne vieną šimtmetį tituluojama Panų kalnu. Čia iš visos Telšių vyskupijos rinkosi Marijos legiono, Gyvojo rožinio grupių nariai. 14 val. vyko Šv. Mišios, kurių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupijos Marijos legiono ir Gyvojo rožinio dvasios vadas kan. Andriejus Sabaliauskas.
Po Šv. Mišių, jau tapo kasmetinė tradicija, grupė maldininkų į šventovę iškeliavo pėsčiomis, giedodami giesmes, kalbėdami Rožinį. Piligrimams vadovavo jau ne pirmus metus iš Klaipėdos su savo bičiuliais atkeliaujantis, piligrimystės tradiciją puoselėjantis, Klaipėdos Universiteto dėstytojas, istorikas doc. dr. Vacys Vaivada.
Prieš iškilmingas vakaro Šv. Mišias, Žemaičių Kalvarijoje vyko bazilikos kolegijinės kanauninkų kapitulos susitikimas su Telšių vyskupijos ganytoju vyskupu Algirdu Jurevičiumi. Susitikimo – posėdžio metu buvo aptariami su šventovės gyvavimu susiję reikalai, Didžiųjų atlaidų aktualijos, ateities planai ir kiti einamieji klausimai.
19 val. iškilmingai Šv. Mišių liturgijai vadovavo svečias iš Kaišiadorių – vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas, šventovės kanauninkų kapitulos kanauninkai, atvykę iš kitų vyskupijų kunigai.
Liturgijoje patarnavo Kauno ir Vilniaus kunigų seminarijose studijuojantys seminaristai, giedojo iš Klaipėdos atvykę grigališkojo choralo ir tradicinio giedojimo studija, vadovaujama Vidmanto Budreckio ir Žemaičių Kalvarijos šventovės vargonininkė Kristina Kondratavičienė.
Pamaldų pradžioje visus esančius šventovėje ir Marijos radijo klausytojus pasveikino ir susirinkusiais pasidžiaugė Telšių vyskupijos ganytojas vyskupas A. Jurevičius. Jis priminė, jog šie metai ypatingi – lygiai 600 metų kaip Žemaitija, įkurtoji Žemaičių vyskupija buvo tiesiogiai globojama paties popiežiaus ir tai suteikė stiprų postūmį Bažnyčios ir krašto augimui.
Taip pat buvo priminta, jog šie metai Bažnyčioje – Šventojo Juozapo ir Šeimų metai. Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose šalia visų, kasdien vis kitų intencijų, piligrimai pakviesti melstis padėkos Dievui ir Visuotinei Katalikų Bažnyčiai bei šeimoms Dievo palaimos intencijomis.
Vyskupas Jonas Ivanauskas, sakydamas pamokslą pavadino Žemaičių Kalvarijos šventovę ir gyvąją, šimtametę maldingumo praktikos tradiciją – Žemaitijos ir visos Lietuvos brangakmeniu. Vyskupas, analizuodamas tos dienos Evangeliją, išryškino svarbą vykdyti Dievo valią savo gyvenime, ieškoti Dievo Karalystės ir semtis jėgų iš Dievo Žodžio, Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo – Šv. Mišių, dramatinio įvykio, tikrovės, kurie nėra vien tik liturgijos lygmenyje. Anot ganytojo, Žemaičių Kalvarijos Kalnai – giesmės ir kelionė kalneliais, yra pagalba į visa tai įsigilinti, įsigyventi ir išmokti dar vieną pamoką – gyvenimo ir tikėjimo esmė yra gyventi su Dievu kasdienybės ritme.
Po Šv. Mišių vyko eucharistinė procesija bazilikos šventoriuje, po kurios tęsėsi visą naktį trunkanti Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kurią tiesiogiai transliavo Marijos radijas.
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai tik prasidėjo ir tęsis iki liepos mėnesio 12 dienos. Ypatingas laikas, ypatingos dienos. Tikintieji laukiami šventovėje, kad atvyktų ir atsinaujintų, kad išgyventų tikėjimo bendrystę ir dvasios atgaivą.
