Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pirmąjį advento sekmadienį, gruodžio 3 d., aplankė ir kartu meldėsi su Slengių ir Vėžaičių parapijų tikinčiaisiais. Vyskupą lydėjo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius.
2015 m. įsteigtoje Slengių šv. Jono Pauliaus II parapijoje susibūrė aktyvi ir gyva bendruomenė. Bažnyčios statyba taip pat jau eina į pabaigą, todėl parapija nusprendė pasirūpinti dangiškojo savo globėjo šv. Jono Pauliaus II paveikslu.
Šventojo parapijos globėjo paveikslą, skirtą būtent Slengių bažnyčiai, nutapė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Plačiai išskleidęs rankas šventasis stovi lietuviškos augalijos fone ir drąsina kreiptis užtarimo. Paveiksle tikintieji atpažino ne tik šv. Petro bazilikos kupolą, bet ir kuklios Slengių bažnytėlės siluetą. Iš bažnyčios langų sklinda šviesa, kviečianti užsukti ir ieškoti dvasinės šviesos.
Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupas pašventino šv. Jono Pauliaus II paveikslą ir padėkojo visiems, remiantiems bažnyčios statybą bei prisidėjusiems prie paveikslo atsiradimo. Homilijos metus vyskupas atskleidė trejopą advento prasmę: istorinę, dvasinę ir eschatologinę. Vyskupas priminė šv. Jono Pauliaus II reikšmę Bažnyčiai ir ypač mūsų kraštui, besivaduojančiam nuo sovietinės okupacijos įtakos.
Ganytojas daug dėmesio skyrė ir susivaldymo dorybei: „Advento metu daug pagundų: įkyrios reklamos, kalėdinės nuolaidos, įvairios akcijos… Nemokantys susivaldyti žmonės tampa ligoniais, nes laksto nuo vieno prekybos centro prie kito, medžioja nuolaidas, o po švenčių, kai jau apsipirkimo karštinė atvėsta, pastebi, kad prisipirko nebereikalingų daiktų… Susivaldantis žmogus neįpuola į besaikį vartojimą, nes ne prekybos centrų agentai tvarko jo gyvenimą, bet pats žmogus yra savo gyvenimo šeimininkas, ieškantis ne nuolaidų, bet Dievo valios.“
Po pamaldų ganytojas su parapijiečiais aptarė parapijos aktualijas prie kavos puodelio ir išskubėjo į Vėžaičių šv. Kazimiero parapiją. Ten ganytojo jau laukė tikintieji.
Vėžaičių bažnyčioje vyskupas homilijoje daug dėmesio skyrė Evangelijos žodžiams: „Budėkite, nes nežinote, kada ateis Viešpats!“ Ganytojas kalbėjo: „Nežinau, kaip jums sekasi, bet aš šiuo tamsiu metu rytais labai sunkiai keliuosi iš lovos. Tamsa migdo. Būtent tokiu tamsos ir apsnūdimo metu bažnyčiose skamba budrumą žadinanti mintis: „nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais“.
Budėjimas ir laukimas visų pirma asocijuojasi su meile. Juk paprastai laukiame tų, kuriuos mylime. Vaikystėje budėdavau prie lango ir laukdavau iš darbo grįžtančių tėvų, nes jie palepindavo kokiu nors skanėstu. Šio infantilumo pėdsakai mūsų kultūroje yra Kalėdų senelio laukimas ir su tuo susiję lūkesčiai, kad jis atneš trokštamą laimę… Krikščionys budi ir laukia Viešpaties ne dėl kokio nors atlygio ar dovanų, bet dėl Jo paties. Juk meilė negali būti matuojama dovanų gausa. Mes budime ir laukiame, nes mylime“.
Po pamaldų vyskupas pasidžiaugė, kad prie altoriaus patarnavo gausus būrys ministrantų, o pamaldose gan aktyviai dalyvavo vaikai bei jaunimas, besiruošiantys sakramentams. Ganytojas padėkojo ilgametei bažnyčios pročkelei Aldonai Gedvilienei, įteikė jai ir visai jos komandai atminimo dovanėles, o parapijiečiams palinkėjo malonėmis gausaus Advento.
