Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje prasidėjo mokslo metai. Keturi propedeutinio kurso seminaristai atvyko jau sekmadienį, todėl turėjo pakankamai laiko susipažinti su seminarijos tvarka, Telšiais, o smagiausia patirtis jų laukė piligriminiame žygyje po Žemaitijos miškus ir pievas. Nakvynė miške ir maisto gaminimas ant laužo dvelkė romantika, o šv. Mišios Luokės Visų šventųjų bažnyčioje, apsilankymas Biržuvėnų etnografiniame muziejuje ir gilūs dvasiniai pokalbiai su rektoriumi kan. Jonu Aču bei propedeutinio kurso vadovu kan. Viliumi Viktoravičiumi paliko neišdildomą įspūdį.
Mokslo metų atidarymo šv. Mišioms rugsėjo 8 d. vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Homilijoje vyskupas kalbėjo apie žmogaus gimimą kaip pašaukimą į gyvenimą ir misiją, kurią siekiame atpažinti. Ganytojas priminė apie Abraomo pašaukimą: Viešpats tarė Abraomui: “Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu“ (Pr 12,1). Abraomui Dievas liepia palikti tris socialiai labai svarbius saitus: šalį, gimines ir tėvų namus.
Abraomas pažinojo savo šalį kaip konkrečią teritoriją, todėl jautėsi saugus. Palikti gimines, anuomet reiškė atsisakyti socialinių ryšių ir pagalbos iš savo gentainių. Gentinėje santvarkoje giminės atliko svarbią funkciją, nes globodavo ir gindavo savo gentainį. Skausmingiausias reikalavimas – palikti savo tėvų namus. Prie jų esame stipriai emociškai prisirišę, todėl tai pareikalauja iš Abraomo daugiausia. Nepaisant šių socialinių ir emocinių saitų, Abraomas žvelgė ne į tai, ką jis praranda, bet kreipė žvilgsnį į Dievo pažadą duoti žemę ir duoti gausių palikuonių.
Mergelės Marijos gyvenime pašaukimas būti Dievo Motina ją užklupo taip pat netikėtai. Ji buvo susižadėjusi ir planavo visai kitaip savo gyvenimą. Po arkangelo Gabrieliaus žodžių ji priėmė Viešpaties pasiūlymą, kuris jai buvo pašaukimas neįprastai motinystei. Reikėjo palikti savo planus ir atsiverti Dievo vedimui.
Žvelgiant į apaštalų pašaukimą mes sužinome, kad apaštalai paliko valtį, tinklus, o vienoje vietoje pastebėta, kad paliko valtyje sėdintį tėvą… „Istorija kartojasi ir šiandien, kai jūs, mieli seminaristai, palikote savo darbus, namus, traktorius, laukus, artimuosius ir pasiryžote atsiliepti į Dievo kvietimą darbuotis Jo vynuogyne“, – kalbėjo vyskupas.
Kunigų seminarijos bendruomenė meldė Viešpaties palaimos ir Mergelės Marijos užtarimo prasidedantiems mokslo metams, o po to bendravimą pratęsė prie pietų stalo.
